„Brangūs vaikai, didi yra meilė mano Sūnaus. Jeigu pažinotumėte Jo meilės didybę nenustotumėte Jo garbinti ir Jam dėkoti. Jis visuomet gyvas su jumis Eucharistijoje, nes Eucharistija yra Jo Širdis. Eucharistija yra tikėjimo Širdis. Jis niekada Jūsų neapleido. Net ir tuomet, kai jūs bandėte nutolti nuo Jo, Jis jūsų neapleido. Todėl mano motiniška Širdis laiminga, matydama, kaip jūs, kupini meilės Jam, sugrįžtate, kai matau jus ateinančius pas Jį susitaikymo keliu, su meile ir viltimi. Mano motiniška Širdis žino, kad, kai įžengsite į tikėjimo kelią, būsite dar jauni meilės ir vilties ūgliai, pumpurai, tačiau per maldą ir pasninką jūs tapsite vaisiais, mano gėlėmis, mano meilės apaštalais. Būsite šviesos nešėjai ir apšviesite meile ir išmintimi visa, kas jus supa. Mano vaikai, kaip mama prašau jūsų: melskitės, mąstykite, apsvarstykite. Viskas, kas jums nutinka – gražu, skaudu, džiaugsminga, šventa – padeda jums dvasiškai augti, padeda mano Sūnui augti jumyse. Vaikeliai mano, atsiduokite Jam, tikėkite Juo, pasitikėkite Jo meile, tegul Jis veda jus. Tegul Eucharistija būna vieta, kur maitinate savo sielas ir vėliau skleidžiate meilę ir tiesą, liudijate mano Sūnų. Dėkoju jums.“