„Brangūs vaikai, ateinu pas jus, esu jūsų tarpe, idant atiduotumėte man savo rūpesčius, kad nuneščiau juos savo Sūnui. Užtariu jus prieš Jį jūsų pačių labui. Žinau, kad kiekvienas jūsų turi savo rūpesčius, savo išbandymus, todėl motiniškai kviečiu jus: ateikite prie mano Sūnaus stalo. Jis jums laužia duoną, atiduoda jums save, suteikia jums viltį. Iš jūsų prašo daugiau tikėjimo, vilties ir gyvenimo džiaugsmo. Prašo iš jūsų vidinės kovos su egoizmu, teisimu ir žmogiškomis silpnybėmis. Todėl aš, kaip Motina, sakau: melskitės! Nes malda suteikia jums jėgų vidinėje kovoje. Mano Sūnus, dar būdamas mažas, dažnai man sakydavo, kad daug žmonių mylės mane ir vadins Motina. Aš čia, tarp jūsų, jaučiu meilę. Dėkoju jums. Dėl šios meilės, aš prašau savo Sūnaus, kad nei vienas iš jūsų, mano vaikai, nesugrįžtumėte namo tokiais pačiais, kokie atvykote čionai, bet pasiimtumėte su savimi kiek įmanoma daugiau vilties, gailestingumo ir meilės, kad būtumėte mano meilės apaštalais, kurie savuoju gyvenimu liudys, kad Dangiškasis Tėvas yra gyvybės šaltinis, o ne mirties. Brangūs vaikai, iš naujo, Motiniškai, prašau jūsų – melskitės už mano Sūnaus išrinktuosius, už jų palaimintas rankas, už savo ganytojus, kad galėtų skelbti mano Sūnų su kuo didesne meile ir tokiu būdu skatinti atsivertimą. Dėkoju jums.”