„Brangūs vaikai! Kai žiūriu į jus, mylinčius mano Sūnų, mano širdis prisipildo švelnumo. Aš laiminu jus savo motinišku palaiminimu. Motiniškai laiminu ir jūsų ganytojus – jus, kurie kalbate mano Sūnaus žodžiais, laiminate Jo rankomis ir mylite Jį tiek, jog galite ryžtis bet kokiai aukai dėl Jo, Jo vardu. Jūs sekate Juo, buvusiu pirmuoju ganytoju, pirmuoju misionieriumi. Mano vaikai, mano meilės apaštalai, gyventi ir darbuotis dėl kitų, dėl visų, kuriuos mylite per mano Sūnų, – tai žemiškojo gyvenimo džiaugsmas ir paguoda. Jeigu per maldą, meilę ir auką Dievo karalystė įsikuria jūsų širdyse, tada jūsų gyvenimas džiugus ir šviesus. Tiems, kurie myli mano Sūnų ir vieni kitus Jo meile, žodžiai nereikalingi. Pakanka žvilgsnio, kad būtų išgirsti neišsakyti žodžiai ir neišreikšti jausmai. Ten, kur vadovauja meilė, nereikia skaičiuoti laiko. Mes su jumis. Mano Sūnus pažįsta ir myli jus. Meilė – tai, kas atveda jus pas mane, ir aš ateisiu pas jus iš meilės bei kalbėsiu apie išgelbėjimą. Aš trokštu, kad visi mano vaikai turėtų tikėjimą ir patirtų mano motinišką meilę, kuri veda pas Jėzų. Todėl jūs, mano vaikai, kur tik beeitumėte, spindėkite meile ir tikėjimu, kaip meilės apaštalai. Dėkoju jums!“