„Brangūs vaikai, jūs, kuriuos myli mano Sūnus, jūs, kuriuos aš myliu neaprėpiama motiniška meile, neleiskite, kad savanaudiškumas, savimeilė valdytų pasaulį. Neleiskite, kad meilė ir gėris liktų užgožti. Jūs, kurie esate mylimi, kurie pažinote mano Sūnaus meilę, atminkite, kad būti mylimam – reiškia mylėti. Mano vaikai, tikėkite. Kai tikite, esate laimingi ir skleidžiate taiką, o jūsų siela virpa iš džiaugsmo. Toje sieloje – mano Sūnus. Kai jūs atsiduodate tikėjimui, kai jūs atsiduodate meilei, kai darote gera artimui, mano Sūnus šypsosi jūsų sieloje. Mano meilės apaštalai, aš kreipiuosi į jus kaip motina, renku jus apie save ir noriu vesti meilės ir tikėjimo keliu, keliu, kuris veda prie pasaulio šviesos dėl meilės, dėl tikėjimo. Esu čia, nes noriu per motinišką palaiminimą suteikti jums tikėjimą ir jėgų jūsų kelyje, nes kelias, kuris veda pas mano Sūnų, nėra lengvas. Jame pilna atsižadėjimų, dalinimųsi, aukų, atleidimų ir daug daug meilės. Tačiau šis kelias veda prie taikos ir laimės. Mano vaikai, netikėkite melagingais balsais, kurie kalba jums apie netikrus dalykus, klaidingą žavesį. Jūs, mano vaikai, grįžkite prie Šventojo Rašto. Su begaline meile žvelgiu į jus ir iš Dievo malonės apsireiškiu jums. Vaikai mano, sekite paskui mane. Tegul jūsų siela virpa iš džiaugsmo. Dėkoju jums!”