„Brangūs vaikai, kai žemėje išnyksta meilė, kai neįmanoma rasti kelio išsigelbėjimui, Aš, Motina, ateinu, kad jums padėčiau pažinti tikrą tikėjimą – gyvą ir gilų, – kad pagelbėčiau jums tikrai mylėti. Kaip Motina, aš trokštu jūsų tarpusavio meilės, gerumo ir skaistumo. Aš trokštu, kad jūs būtumėte tiesoje ir mylėtumėte vieni kitus. Mano vaikai, būkite džiūgūs sieloje, būkite skaistūs, būkite vaikais. Mano Sūnus kalbėjo, kad Jam patinka pasilikti skaisčiose širdyse, nes skaisčios širdys visada jaunos ir džiugios. Mano Sūnus kalba jums, kad jūs atleistumėte ir mylėtumėte vieni kitus. Žinau, kad tai ne visada lengva. Kentėjimais jūs augate dvasia. Kad kuo labiau augtumėte dvasioje, jūs turite nuoširdžiai ir pilnai atleisti bei mylėti. Daug mano vaikų žemėje nepažįsta Mano Sūnaus, nemyli Jo. Bet jūs, kurie mylite Mano Sūnų, kurie nešiojate Jį savo širdyje, melskitės, melskitės ir melsdamiesi jauskite Jį šalia savęs. Jūsų siela tekvėpuoja Jo dvasia (teįkvėpia Jo dvasią). Esu jūsų tarpe ir kalbu apie mažus bei didžius dalykus. Aš nesiliausiu kalbėjusi jums apie Mano Sūnų – tikrąją Meilę. Todėl, mano vaikai, atverkite Man savo širdis. Leiskite Man motiniškai jus vesti. Būkite Mano Sūnaus ir Mano meilės apaštalais. Kaip Motina, aš prašau jūsų: nepamirškite tų, kuriuos mano Sūnus pašaukė, kad vestų jus. Nešiokite juos savo širdyje ir melskitės už juos. Dėkoju jums.”