„Brangūs vaikai, kai mano Sūnus žemėje kalbėjo visų tautų žmonėms, Jis buvo meilės ir šviesos šaltinis! Mano apaštalai, sekite paskui Jo šviesą. Tai nėra lengva. Turite būti mažutėliais. Turite tapti mažesniais už kitus ir per tikėjimą būti pripildyti Jo meilės. Be tikėjimo nei vienas žmogus žemėje negali išgyventi antgamtinio patyrimo. Esu su jumis. Leidžiu jums save pažinti per šiuos apsireiškimus, per šiuos žodžius; trokštu liudyti jums savo meilę ir motinišką rūpestį. Mano vaikai, negaiškite laiko klausimams, į kuriuos niekada negaunate atsakymo. Savo žemiškojo kelio pabaigoje jūs gausite atsakymus iš Dangiškojo Tėvo. Visada žinokite, kad Dievas žino viską, Dievas mato, Dievas myli. Mano mylimiausias Sūnus apšviečia gyvenimus, išsklaido tamsybes; mano Motiniška meilė, kuri patraukia mane prie jūsų, yra neapsakoma, paslaptinga, bet tikra. Aš išreiškiu jums savo jausmus: meilę, supratimą ir motinišką palankumą. Iš jūsų, mano apaštalai, aš laukiu maldos rožių, kurios turėtų būti meilės veiksmai. Tokios maldos yra pačios brangiausios mano motiniškai Širdžiai. Jas aukoju savo Sūnui, kuris gimė dėl jūsų. Jis žvelgia į jus ir girdi jus. Mes visada esame šalia jūsų. Tai meilė, kuri pakviečia, suvienija, atverčia, padrąsina ir išpildo. Todėl, mano apaštalai, visada mylėkite vienas kitą, o labiau už viską mylėkite mano Sūnų. Tai vienintelis kelias į išganymą, į amžinąjį gyvenimą. Tai man pati mieliausia malda, kuri pripildo mano širdį nuostabiausiu rožių kvapu. Melskitės, nuolat melskitės už savo ganytojus, kad jie turėtų jėgos būti mano Sūnaus šviesa. Dėkoju jums.”