„Brangūs vaikai, kas kitas, jei ne aš, galėtų kalbėti apie meilę ir kentėjimus mano Sūnaus. Gyvenau su Juo, kentėjau kartu su Juo. Gyvendama Žemėje patyriau skausmą, nes buvau motina. Mano Sūnus mylėjo Dangiškojo Tėvo, tikrojo Dievo, mintis ir darbus. Kaip Jis man sakė, Jis atėjo, kad atpirktų jus. Aš meilėje slėpiau savo skausmą, o jūs, vaikai mano, jūs turite daugybę klausimų. Jūs nesuprantate skausmo. Nesuprantate, kad skausmą reikia priimti per Dievo meilę ir jį ištverti. Kiekvienas žmogus, daugiau ar mažiau, tai patiria. Tačiau, turint ramybę širdyje ir būnant malonės būsenoje, išlieka viltis. Tai yra mano Sūnus, Dievas, gimęs iš Dievo. Jo žodžiai yra amžinojo gyvenimo sėkla. Pasėta gerose sielose ji atneša gausių vaisių. Mano Sūnus kentėjo, nes prisiėmė sau jūsų nuodėmes. Tad jūs, mano vaikai, mano meilės apaštalai, jūs, kurie kenčiate, žinokite, kad jūsų skausmas taps šviesa ir šlove. Vaikai mano, kuomet kenčiate skausmą, Dangus nusileidžia į jus ir jūs visiems, kurie jus supa, duodate dalelę to Dangaus ir daug vilties. Dėkoju jums.”