„Brangūs vaikai, dangiškojo Tėvo valia, kaip Motina To, Kuris jus myli, esu čia su jumis, kad padėčiau jums pažinti Jį ir sekti Juo. Mano Sūnus paliko įspaustus savo pėdsakus, kad jums būtų lengviau Juo sekti. Nebijokite. Nesijauskite nesaugūs, aš esu su jumis. Nepraraskite ūpo, nes reikia daug maldų ir aukų už tuos, kurie nesimeldžia, kurie nemyli ir nepažįsta mano Sūnaus. Padėkite jiems, matydami juose savo brolius. Mano meilės apaštalai, išgirskite savyje mano balsą, pajuskite mano motinišką meilę. Todėl melskitės – melskitės veikdami, melskitės duodami, melskitės mylėdami vienas kitą, melskitės darbais ir mintimis vardan mano Sūnaus. Kuo daugiau meilės dalinsite, tuo daugiau jos gausite. Meilė, kylanti iš meilės, apšviečia pasaulį. Atpirkimas yra meilė, o meilė neturi ribų. Kai mano Sūnus vėl ateis į žemę, Jis ieškos meilės jūsų širdyse. Vaikai mano, Jis padarė jums daug meilės darbų. Aš jus mokau juos matyti, suprasti ir dėkoti Jam, mylint Jį ir nuolat, iš naujo, atleidžiant artimui. Nes mano Sūnų mylėti – reiškia atleisti. Nemylite mano Sūnaus, jeigu nemokate atleisti artimui, jeigu nesistengiate jo suprasti, jeigu jį teisiate. Vaikai mano, kam jums malda, jei nemylite ir neatleidžiate? Dėkoju jums.”