Šlovė Jėzui Kristui ir Marijai! Mano vardas Tatjana, man 40 metų, auginu gražią dukrą Sofiją, kuriai 14 metų. Dievo ir Marijos apsaugos dėka mano gyvenimas pasikeitė. Prieš dešimt metų pirmą kartą buvau Medžiugorjėje, ir nors Marija visada buvo mano Dangiškoji Motina, tačiau tą vakarą sutikau ją asmeniškai – Jos apkabinimas, meilės žodžiai ir šiek tiek pamokymų pakeitė mano gyvenimą. Marija pasakė: “Aš taip ilgai laukiau mūsų susitikimo! Ačiū, kad esi čia. Aš visada meldžiuosi tavo intencija ir prašau tavęs melstis Mano intencijomis.” Tie žodžiai taip giliai įsitvirtino mano širdyje, kad nuo tos dienos nepaleidau Rožinio iš rankų. Tuo metu buvau kaip našlaitė: mano tėtis stipriai gėrė, mama dirbo užsienyje, o mano vyras buvo pasirinkęs šio pasaulio nuotykius, tik mano mažoji dukra buvo ant mano rankų. Trumpai tariant, visiškas beviltiškumas ir pragaras aplink mane. Bet šiandien esu laiminga, nes mano tėvai yra vedę, gyvena Dievo malonėje, ramybėje ir meilėje. Mama dirba namuose, tėtis trejus metus negėrė ir nerūkė, be to, mūsų namuose per jokią šeimos šventę apskritai nėra alkoholio. Mano dukra yra laiminga, nes ji turi džiaugsmingą motiną, tai yra mane, ir Dievas visada ją globoja per įvairius žmones, kuriuos Jis siunčia į mūsų gyvenimą. Tikiu, kad ji taip pat visada turės savo tėvą kaip patarėją. Tikiu vedybiniu savo ir jos gyvenimu. Ir šiandien, dėl bendros Rožinio maldos su Dievo Motina, aš nesu našlaitė, bet mylima Dangiškojo Tėvo dukra, ir aš turiu pakankamai, kad galėčiau pasidalinti su savo artimu.