2023 m. gruodžio 25 d. pranešimas
„Brangūs vaikai! Aš nešu jums Savo Sūnų Jėzų, kad pripildytų jūsų širdis ramybės, nes Jis yra ramybė. Vaikeliai, ieškokite iš naujo atgimstančio Jėzaus savo širdies tyloje. Pasauliui reikia Jėzaus, todėl, vaikeliai, ieškokite Jo per maldą, nes taip Jis kasdien duoda Save kiekvienam iš jūsų“.
Žinome, kaip Dievo Motina prisistatė Medžiugorjės regėtojams, kai jie paklausė: „Kas tu tokia?“ Ji pasakė: „Aš esu Taikos karalienė“. Pirmąją apsireiškimo dieną regėtojai, tuo metu dar vaikai, pamatė Dievo Motiną su kūdikėliu Jėzumi ant rankų. Ji yra Taikos Karalienė, kuri dovanoja mums Jėzų, Taikos Kunigaikštį, ir veda mus pas Jėzų, kuris vienintelis gali suteikti mums ramybę ir džiaugsmą – tai dažnai sako Dievo Motina savo pranešimuose.
Likus vos kelioms valandoms iki savo nukryžiavimo Jėzus mums pasakė šiuos žodžius: „Palieku jums ramybę, duodu jums Savo ramybę“. Ne taip Aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!“ (Jn 14, 27). Jėzaus ramybė nepriklauso nuo išorinių aplinkybių. Jėzus atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Jis žino, kas Jam nutiks po kelių valandų. Jis žino, kad visas piktumas ir neapykanta kris ant Jo. Jis turės ištverti sunkius nukryžiavimo skausmus, pažeminimą ir pasityčiojimus. Bet Jis lieka ramybėje.
Žinome, kad Jėzus Getsemanėje prieš savo kančią kentėjo stiprų skausmą ir prakaitavo kruvinu prakaitu. Sunkias skausmo ir išbandymų akimirkas Jėzus praleido maldoje su savo Tėvu, išsižadėjo savo valios, priėmė Tėvo valią ir leidosi vadovaujamas savo Tėvo. Po maldos Jėzus nusiramina ir su gilia ramybe sutinka karius ir Judą, atėjusį jo išduoti.
Savo ramybę, kilusią iš maldos ir atsidavimo, Jėzus suteikia ir mums. Kaip mes galime priimti tą ramybę? Vienintelis būdas rasti ramybę – atiduoti savo gyvenimą Dievui, pasitikėti Juo, tikėti, kad Jis viską daro didesniam mūsų gėriui. Galbūt skausmo ir kančios akimirkomis nesugebėsime suprasti Jėzaus ramybės, bet galime išgyventi skausmingas akimirkas su viltimi ir atsidavimu.
Kai mūsų širdį vargina nesėkmės, nuovargis, nemalonios užduotys, susidūrimai, rimti grasinimai, baimė ir nerimas, tada siela tampa bedugne, iš kurios išnyra visas blogis. Sunerimusi širdis yra pavojus, į kurį galime patekti ir paskandinti savo gyvenimą. Kai apaštalai atsidūrė audroje, jie prašė Jėzaus juos išgelbėti, nes bangos užliejo laivą, kuriuo jie plaukė. Jėzus įsakė jūrai ir vėjui, ir stojo didžiulė tyla.
Viskas, ką patiriame šiame pasaulyje, greitai baigiasi. Džiaugsmas ir rūpesčiai irgi greitai baigiasi. Sveikata gali būti prarandama, o liga gali būti išgydoma. Širdies ramybė ateina tuomet, kai žvelgi per bėdų ir nelaimių sieną, per perteklinių džiaugsmų ir malonumų sieną. Nevertėtų didžiuotis sėkmėmis ar nusivilti bėdoje. Čia, žemėje, viskas ribota, amžinybė aidi tik tavyje. Kai širdimi paliečiate amžinybę, iš tikrųjų Dievą, tada jus užvaldo ramybė ir saugumas ateina į jūsų širdį.
Dievo Motina ateina pas mus iš amžinybės ir nori vesti mus, kad patirtume ramybę, kurią šiandien galime gauti iš Jėzaus per maldą.
Malda
Viešpatie Jėzau, Tu nepabijojai nužengti nuo Dangaus sosto į Švenčiausiosios Motinos Marijos glėbį. Tu taip mylėjai žmones, kad pasitikėjai jais, atsidavęs žmonių meilei ir globai. Visa tai padarei už mus ir dėl mūsų. Dėkojame Tau, kad panorai tapti žmogumi, kad gyventum savo žmogiškąjį gyvenimą, lygų mums viskuo, išskyrus nuodėmę. Tu savo gyvenimu parodei mums, kaip galima išlaikyti dieviškumą, nepaisant visų kančių ir kryžių. Tu parodei mums, kad įmanoma būti ramiems net tada, kai mus supa blogis ir neapykanta. Jėzau, mes norime atiduoti savo ir savo artimų gyvybes Tau. Tau, Jėzau, ypač patikime tuos, kuriems gresia karas, persekiojimai ir artimųjų neapykanta. Būki su jais, kad jų širdys neliktų prisirišusios prie patirto blogio. Tegul Tavo ramybė tvyro visų, kurie nuoširdžiai tavęs ieško, širdyse. Amen.