„Brangūs vaikai, deja, tarp jūsų, mano vaikų, tiek daug kovų, neapykantos, asmeninių interesų, savanaudiškumo. Vaikai mano, kaip lengvai pamirštate mano Sūnų, Jo žodžius, Jo meilę. Tikėjimas gesta daugelyje sielų, o širdys užvaldomos šio pasaulio materialiniais dalykais. Tačiau mano motiniška Širdis žino, kad vis dar yra tie, kurie tiki ir myli, kurie siekia priartėti kaip galima arčiau prie mano Sūnaus, kurie nenuilstamai ieško mano Sūnaus – tuomet jie ieško ir manęs. Tai yra tie, nuolankūs ir romūs, kurie savo skausmą ir kančią pakelia tyloje, su savo viltimi ir, visų pirma, savuoju tikėjimu. Tai yra mano meilės apaštalai. Mano vaikai, mano meilės apaštalai, mokau jus, kad mano Sūnus nelaukia iš jūsų nuolatinės maldos, bet veiksmų ir jausmų, kad tikėtumėte, kad melstumėtės, kad asmeninėmis maldomis augtumėte tikėjime, kad augtumėte meilėje. Mylėkite vienas kitą – štai ko Jis trokšta; tai yra kelias į amžinąjį gyvenimą. Vaikai mano, nepamirškite, kad mano Sūnus atnešė šviesą į šį pasaulį, atnešė tiems, kurie norėjo Jį pamatyti ir priimti. Jūs būkite tokiais, nes tai yra tiesos, taikos ir meilės šviesa. Motiniškai vedu jus, kad adoruotumėte mano Sūnų, kad kartu su manimi mylėtumėte mano Sūnų, kad jūsų mintys, žodžiai ir veiksmai būtų nukreipti į mano Sūnų ir vardan Jo. Tuomet mano Širdis bus pripidyta. Dėkoju jums.“