„Brangūs vaikai, kaip Bažnyčios Motina, kaip jūsų Motina, su šypsena žvelgiu į jus, ateinančius pas mane, besirenkančius apie mane, beieškančius manęs. Mano atėjimas pas jus yra įrodymas, kaip stipriai Dangus jus myli. Jis rodo jums kelią į amžinąjį gyvenimą, į išganymą. Mano apaštalai, jūs, kurie stengiatės išlaikyti tyrą širdį , o joje – mano Sūnų, esate teisingame kelyje. Jūs, ieškantieji mano Sūnaus, ieškote teisingo kelio. Jis paliko daug savo meilės ženklų. Paliko viltį. Jį lengva rasti, jei jūs esate pasirengę aukai ir atgailai, jei turite kantrybės, jei rodote gailestingumą ir meilę savo artimui. Daugelis mano vaikų nemato ir negirdi, nes to nenori. Nepriima mano žodžių ir darbų, o mano Sūnus per mane kviečia visus. Jo Dvasia apšviečia visus mano vaikus Dangiškojo Tėvo šviesoje, dangaus ir žemės vienybėje, tarpusavio meilėje, nes meilė šaukiasi meilės ir padaro taip, kad darbai tampa svarbesni už žodžius. Todėl, mano apaštalai, melskitės už savo Bažnyčią, mylėkite ją ir darykite meilės darbus. Nepaisant to, kiek kartų ji išduota, sužeista – ji yra čia, nes kyla iš Dangiškojo Tėvo. Melskitės už savo ganytojus, kad matytumėte juose mano Sūnaus meilės didybę. Dėkoju jums.“