(Jei turiu laiko, ateinu į bažnyčią šiek tiek anksčiau ir ten meldžiuosi toliau pateiktas maldas, kurias galiu pasimelsti ir namie arba pakeliui į bažnyčią.)
Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
Būk palaimintas ir pašlovintas, Dangiškasis Tėve, kad atsiuntei mums Savo Sūnų Jėzų Kristų ir kad Jis pasiliko su mumis per amžius. Tikiu Jo žodžiais: „Aš lieku su jumis iki pasaulio pabaigos!“ Tikiu, kad sutinku Jį maldoje ir skaitydamas Šventąjį Raštą. Tikiu, kad Tu kalbi su manimi per Jį. Tikiu, kad per išpažintį, Tėve, sutinku Tave, gailestingąjį Tėvą. Ypač tikiu, kad susitinku su Tavimi Mišių aukoje.
Dabar noriu paskirti šį laiką maldai. Noriu, kad savo Šventosios Dvasios galia paruoštum mano širdį susitikti su Šventąja Dvasia jau šioje maldoje, kad šios šventosios Mišios man būtų džiaugsmingas susitikimas su Tavo Sūnumi Jėzumi Kristumi. Atimk iš manęs viską, kas trukdo man su Juo susitikti šią akimirką. Išvalyk mano širdį ir sielą taip, kaip aš tvarkau savo butą, kai laukiu draugų ir svečių. Tegul ši malda nuramina mano širdį, kad ji taptų visiškai atvira maloningam susitikimui su Tavimi. Apvalyk mano akis, kad galėčiau Tave matyti. Apvalyk mano ausis, kad girdėčiau Tave. Nuvalyk mano rankas, kad Tave priimtų…
Marija, ačiū, kad perspėjai mane ruoštis susitikti su Juo. Būk su manimi ir Tu, o Motina. Padėk man išlaikyti mano širdį atvirą, kaip atvira Tavo širdis.
Tikiu Dievą Tėvą, visagalį…
Džiaugsmingosios paslaptys
Turime pasiruošti ir rožinio maldai.Melsdamiesi rožinį turime peržvelgti Marijos ir Jėzaus gyvenimą ir prašyti malonės, kad galėtume gyventi ir elgtis kaip Jėzus, kaip Marija. Taigi stebėkime jų gyvenimą nuo paslapties iki paslapties ir melskime mums reikalingų malonių. Ypač svarbu pabrėžti, kad Marijos gyvenimo centre visada buvo Jėzus. Prieš pastodama, kaip izraelietė, ji laukė jo melsdamasi ir pasninkaudama, prašydama Dievo, kad atsiųstų Mesiją. Ji netikėjo ir nesitikėjo, kad bus Gelbėtojo motina. Pastojusi ir pagimdžiusi Ji tarnavo Jam kaip motina, kaip mokytoja, kaip gynėja ir galiausiai kaip skausmo palydovė ir prisikėlimo džiaugsmo dalyvė.
1. Apreiškimas
Dieve, ačiū, kad atsiuntei savo angelą pasiuntinį pas Mariją, kuris pranešė Jai, kad Ji taps Tavo Sūnaus, Amžinojo Žodžio, motina. Dėkojame Tau ir šloviname Tave dėl Jos atsakymo: „Tebūna man taip, kaip tu pasakei!“ Tai įsikūnijimo akimirka, kai tavo Sūnus tapo žmogumi ir pradėjo gyventi su mumis. Būk pašlovintas, Viešpatie, nes Marijos širdis tapo pirmuoju aukuru, ant kurio Tavo Žodis, Tavo Sūnus Jėzus Kristus tapo žmogumi, suradęs savo pirmąjį būstą Marijos širdyje.
Ačiū, Marija, kad Tavo sutikimas atvėrė duris Mesijui įžengti į šį pasaulį. Ačiū už visą motinišką meilę, su kuria maitinai Jį savo kūnu ir krauju kaip ir kiekviena motina savo vaiką.
Tėve, ruošdamasis Šventajai Mišių Aukai, meldžiu Tave per Mariją ir su Marija, kad ir mano širdis galėtų išgirsti ir priimti Tavo žodį. Tegu per šias šventąsias Mišias manyje įvyksta įsikūnijimas. Tegul Tavo žodis patenka į mano širdį ir sielą. Kartoju su Marija: „Tebūnie Tavo valia!“
(Pasilieku tyloje!)
Viešpaties malda, 10 Sveika, Marija, Garbė Dievui.., O, mano Jėzau…

2. Marija lanko šventąją Elžbietą
Kai Dieviškasis Žodis tapo kūnu, radęs Tavyje naują buvimo vietą, ir Tavo artimieji rado naują erdvę Tavo gyvenime. Todėl Tu, o Marija, iškeliavai pas Elžbietą. Tavo širdis tapo pirmuoju altoriumi, ant kurio įvyko didysis persikūnijimas, o dabar Tu savo gyvenimu esi tapusi gyvu Dievo ir žmogaus susitikimo altoriumi. Įvyko tai, kas turėjo įvykti, Tavo širdyje Dievui tapus žmogumi. Elžbieta Tave džiaugsmingai pasveikino. Atpažino Tavyje tikinčiąją. Pavadino tave palaiminta, kadangi įtikėjai. Todėl ir Tavo įsčių vaisius palaimintas.
Marija, aš taip pat dabar ruošiuosi susitikti su Viešpačiu šioje mišių aukoje. Tegul mano širdis išsivaduoja iš nuodėmės ir tegul šoka iš džiaugsmo, nes ateina Viešpats Jėzus. Tegul viskas, kas susikaupė mano širdyje, kas nėra gerai, Tau užtariant išnyksta. Tegul viskas, kas gali trukdyti susitikti su Juo, išnyksta. Štai kodėl, Marija, aš su Elžbieta džiaugsmingai sveikinu Tave. Noriu melstis su Tavimi ir šlovinti Viešpatį, kad per maldą mano širdis, mano siela ir kūnas būtų paruošti Viešpačiui. Tegul visas nerimas ir kankinimai, baimės ir bėdos per Tave virsta susitikimo su Viešpačiu tiltu, kaip visos Elžbietos kančios po susitikimo su Tavimi virto džiaugsmu ir saugumu.
Elžbietos vyras Zacharijas netikėjo, kad jam gims sūnus. Jis netikėjo angelu pasiuntiniu, todėl liko nebylus. Jis negalėjo kalbėti. Nepasitikėdamas jis užsidarė nuo džiaugsmingos išganymo tėkmės. Marija, į šį pasiruošimą dabar atsinešu visą savo šeimos (bendruomenės) nepasiruošimą, visus, kurie tapo nekalbūs ir nebesimeldžia, visus, kurie tapo akli vienas kitam. Tegul šiame pasiruošime išnyksta viskas, kas nėra gerai. Tegul viskas, kas tarp mūsų bloga, sudega Dievo malonės ugnyje, kad po šios mišių aukos jauna saulė aplankytų mus iš aukštybių…
(Pavesiu Marijai savo namus ar bendruomenę, draugus ir pažįstamus, o pirmiausiai tuos, kurie neateina į Mišias arba atėję neišgyvena jų kaip susitikimo…)
Pamaldžiai kartoju Marijos maldą:
„Mano siela šlovina Viešpatį,
mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę.
Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
nes didžių dalykų padarė man Viešpats,
ir šventas yra jo vardas!
Jis maloningas iš kartos į kartą
tiems, kurie jo klauso.
Jis parodo savo rankos galybę
ir išsklaido išdidžios širdies žmones.
Jis numeta galiūnus nuo sostų
ir išaukština mažuosius.
Alkstančius gėrybėmis apdovanoja,
turtuolius tuščiomis paleidžia.
Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,
kad minėtų jo gailestingumą,
kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams –
Abraomui ir jo palikuonims per amžius“.
(Lk 1, 46-55)
Tėve mūsų, 10 Sveika, Marija, Garbė Dievui.., O, mano Jėzau…