2024 m. balandžio 25 d. pranešimas

„Brangūs vaikai! Aš esu su jumis, kad pasakyčiau, jog jus myliu ir kviečiu melstis, nes šėtonas yra stiprus ir kiekvieną dieną jo stiprybė auga per tuos, kurie pasirinko mirtį ir neapykantą. Jūs, vaikeliai, būkite malda ir mano ištiestos meilės rankos visiems, kurie yra tamsoje ir ieško mūsų Dievo šviesos. Dėkoju, kad atsiliepėte į mano kvietimą.”

Yra daug Dievo Motinos pranešimų, kuriais Ji nori mums parodyti savo motinišką meilę. Mums žinomi Dievo Motinos žodžiai: „Brangūs vaikai, jei žinotumėte, kaip Aš jus myliu, verktumėte iš džiaugsmo.“ Šis Jos meilės pažinimas yra ne intelektualinis, o patirtinis.

 Galime atverti arba uždaryti savo širdį Dievo Motinos meilei. Nebūtina matyti Dievo Motiną akimis, bet svarbu atverti širdį Jos buvimui. Ji ateina pas mus Dievo siųsta ir tikrai mato geriau nei mes. Ji neturi kitų interesų, išskyrus norą mus pritraukti ir atvesti pas Dievą.

1993 m. birželio 25 d. Ji mums pasakė: „Brangūs vaikai, tai ypatingi laikai, todėl Aš esu su jumis, kad mylėčiau ir saugočiau jus, kad apsaugočiau jūsų širdis nuo šėtono ir priartinčiau jus prie Mano Sūnaus Jėzaus širdies.“

Mergelė Marija nori mums atskleisti ir parodyti Dievo meilę. Ji gali išmelsti, kad mes patirtume, jog esame Dievo mylimi.

 Pirmajame savo laiške apaštalas Jonas rašo: „Žiūrėkite, kiek meilės mums suteikė Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikais ir esame. Ir pasaulis mūsų nepažįsta, nes ir Jo nepažino. Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai ir dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra“ (1 Jn 3, 1-2).

Apaštalas Jonas save apibūdina kaip mylimą mokinį arba mokinį, kurį mylėjo Jėzus. Tai nereiškia, kad Jėzus nemylėjo visų kitų mokinių, bet apaštalas Jonas jautėsi mylimas ir  patyrė Dievo meilę. Tas, kuris jaučiasi mylimas, gali lengvai patikėti atleidimu, gyvenimo pergale prieš mirtį, meilės pergale prieš neapykantą ir lengvai tiki prisikėlimu.

Negalime užsitarnauti Dievo meilės, ji mums dovanota. Apaštalas Jonas sako, kad mes esame Dievo vaikai. Ši tiesa apie mus turėtų pereiti iš mūsų galvos į mūsų širdį ir visą mūsų esybę.

Yra daug žmonių, kurie niekada nepatyrė, kas juos sukūrė, kas juos mylėjo ir myli, kas pakvietė į gyvenimą, kas jais rūpinasi. Štai kodėl jie stengiasi pasirūpinti patys savimi, kaupti ir turėti daiktų. Tai žmonės, kurie nepažįsta savo sielos ir nežino, kas jie yra.

Mes esame mylimi Dievo sūnūs ir dukterys, nesvarbu, ar tai suvokiame, ar ne. Tačiau daug geriau yra suvokti šią tiesą.

Galime savęs paklausti: ar Tu, Dieve, mane myli ir kodėl Tu mane taip myli? Ką patrauklaus manyje randi? Nes aš nieko gražaus nerandu. Deja, mes, žmonės, dažnai mokame save žudyti ir be galo savęs nekęsti. Būna, kad žmonės užsidaro nuo tiesos, kad yra mylimi Dievo vaikai. Žmogus gali pasiilgti gyvenimo, gali atsiverti arba pasirinkti neapykantą ir mirtį, kaip sako Mergelė Marija.

Taip pat galime rimtai priimti Dievo Motinos kvietimus ir tapti jos ištiestomis meilės rankomis visiems, kurie yra tamsoje.

 Malda

Viešpatie, mes norime būti prieš Tave, nes Tavęs trokštame ir Tu mums reikalingas. Mes norėtume žinoti, kas mes esame, ir prašome, kad atskleistum mums tiesą apie mus, tiesą, kad esame mylimi Dievo vaikai. Be Tavęs, Viešpatie, mes pasiklydome šiame pasaulyje. Atskleisk mums mūsų egzistavimo prasmę. Tu mūsų norėjai, Tu pašaukei mus į gyvenimą, mes norime grįžti pas Tave, norime pasirinkti Tave. Meldžiamės už visus tuos, kurie yra tamsoje, be gyvenimo prasmės ir tikslo.

Ir mes prašome tavęs, Mergele Marija, vesk pas Dievą mus ir visus tuos, kuriuos tau pavedame, kad juos motiniškai užtartum. Amen.