Nuo apsireiškimų Medžiugorjėje pradžios daugelyje pranešimų Dievo Motina mums sakė, kad gyvename malonės metu, nes Dievas leidžia Jai ​​ateiti ir mums padėti. Medžiugorjė yra Fatimos tęsinys. Ji paruošia mus naujiems laikams, Jos Nekalčiausiosios Širdies triumfui ir taikos metui. Ji mus kviečia: „Pasinaudokite šiuo laiku savo asmeniniam atsivertimui; Mano apsireiškimai Medžiugorjėje yra paskutiniai žmonijai. Kai jie baigsis, Aš daugiau niekada nepasirodysiu; paskubėkite ir atsiverskite“ (1982 m. gegužės 2 d.).

Šis laikas yra ne baimės, kaip rašo žiniasklaida, o malonės metas. Marija kviečia mus prie gražiausio dalyko, kurį motina gali palinkėti savo vaikams – gyventi viltyje, džiaugsme ir ramybėje. Net jei kai kuriose situacijose ar pasaulio vietose, ypač ten, kur kilo karai, tai atrodytų neįmanoma. Ginklų griausmo ir augančios įtampos pasaulyje fone Ji moko mus vidinės ramybės: būti taikdariais ir mylėti gyvenimą. Ji niekada iš mūsų neprašo neįmanomo. Ji visada padeda ir pataria mums, kaip įgyvendinti tai, kam Ji mus pašaukia.

 Apaštalų darbų knygoje aprašomi įvykiai po Jėzaus mirties. Apaštalai buvo sutrikę, išsigandę, slapstėsi. Marija tada taip pat atliko svarbų vaidmenį. Ji meldėsi kartu su jais, juos drąsino, vienijo. Atėjus metui iš dangaus pasigirdo triukšmas, ir Šventosios Dvasios galia užpildė visus. Išsigandę vyrai virto drąsiais apaštalais. Jie gavo drąsos eiti ir džiaugsmingai, be baimės skelbti Evangeliją. Jie pripildė visą žemę Jėzaus mokymo.

Šiandien, kai aplink mus tiek daug sumaišties, netikrumo ir baimės, Jos kvietimas vėl skamba kaip tylus, bet galingas kvietimas – „nepraraskite vilties, būkite tie, kurie tiki, tie, kurie atneša ramybę, tie, kurie džiaugiasi net ir mažais dalykais“. Svarbiausia – esame pašaukti būti taikdariais namuose, šeimoje, bendruomenėje, darbe, savo mintyse. Ramybė gimsta maldos tyloje, pasitikint Dievu, atleidime ir gerume. Tie, kurie myli gyvenimą Marijos mokykloje, ypač myli trapų, sužeistą gyvenimą, slypintį kitame žmoguje: ir negimusiame, ir sename, ir sulaužytame.

Mes negalime to padaryti vieni. Mums reikia Šventosios Dvasios. Marija žino, kaip Ji veikia. Jos galia suteikia drąsos priimti Dievo planą ir Jam atsiduoti. Drąsos dvasia nėra duodama žemiškų aukštų pareigų ir galios, tai drąsa iš dangaus, drąsa tikėti net tada, kai drebame iš baimės. Drąsa mylėti net tada, kai skauda, ​​drąsa eiti net tada, kai kelias tamsus. Marija tai išgyveno, todėl Ji mus supranta. Kiekviena diena, net ir pati paprasčiausia, gali būti dovana ir žingsnis šventumo link, jei gyvename ją su Šventąja Dvasia.

 Motina mums primena, kad nesame vieni. Ji yra su mumis. Ji mus myli. Ji mums dėkoja. Regėtojai mums sako, kad gražiausia žinia, kurią mums davė Marija, yra: „Aš jus myliu. Jei žinotumėte, kaip stipriai jus myliu, verktumėte iš džiaugsmo.“

Prašykime Šventosios Dvasios, kad mus apgaubtų Dievo meilės galia ir perkeistų mus bei mus supantį pasaulį.

Malda

Marija, dėkojame, kad myli mus tokius, kokie esame. Tu sakei, kad nesvarbu, kiek mums metų, Tau mūsų reikia, kad vykdytume Tavo planus pasauliui dabar, būdami ten, kur esame. Melsk už mus, kad galėtume įsiklausyti į Šventosios Dvasios raginimus ir turėtume drąsos daryti viską, ką Ji mums liepia. Amen.