Dievo Motinos, Taikos Karalienės, 2025 m. gegužės 25 d. pranešimas

„Brangūs vaikai! Šiuo malonės metu kviečiu jus būti vilties, ramybės ir džiaugsmo žmonėmis, kad kiekvienas žmogus būtų taikdarys ir mylėtų gyvenimą. Prašykite, vaikeliai, Šventosios Dvasios, kad savo galia pripildytų jus Šventosios Dvasios drąsos ir atsidavimo. Ir šis laikas bus jums dovana ir šventumo kelias į amžinąjį gyvenimą. Aš esu su jumis ir myliu jus. Dėkoju, kad atsiliepėte į Mano kvietimą.“ (Bažnyčiai pritariant)

Balandžio mėnesio pranešime Dievo Motina atkreipia mūsų dėmesį į daugelio egoizmo ir nuodėmės apimtų širdžių dvasinę būseną. Ji taip pat siūlo mums vaistą nuo dvasinių ligų – maldą kaip priemonę ir Dievą kaip mūsų gyvenimo tikslą ir išsipildymą. Gegužės mėnesio pranešimo pradžioje Dievo Motina mums sako, kad gyvename malonės metu. Malonė yra Dievo palankumas mums, žmonėms. Mergelės Marijos buvimas tarp mūsų yra malonė, kurią Dievas mums suteikia. Dievo Motinos apsireiškimai ir žinios yra Dievo malonė ir dangiškas kvietimas būti vilties, ramybės ir džiaugsmo žmonėmis. Gyvename jubiliejiniais Atleidimo metais, kai Bažnyčia taip pat kviečia mus gyventi kaip vilties piligrimus. Viltis yra žmogaus gyvenimo pagrindas. Negalime gyventi be vilties. Velionis popiežius Benediktas XVI sakė: „Žmogus gyvena tol, kol laukia, kol jo širdyje gyva viltis. Šių lūkesčių dėka žmogus supranta, kad mūsų moralinę ir dvasinę didybę galima įvertinti pagal tai, ko tikimės, ko viliamės.“

Krikščioniška viltis ir žmogaus be Dievo viltis nėra tas pats. Kai viskas sugriūva, kai nebesu dėl nieko ir niekuo tikras, ateina viltis susitikti su Dievu, kurio rankose yra mano gyvenimas. Tai yra svarbus skirtumas tarp krikščioniškos vilties ir tos vilties, kurią mums suteikia pasaulis. Pasaulyje be Dievo viltis siekia tik iki kapo, ir  tikimasi, kad kapas ateis kuo vėliau. Krikščioniška viltis  apima laiką ir po kapo. Kapas gali ateiti dabar arba rytoj, bet mes tikimės, kad anapus kapo mūsų laukia gyvenimas, stipresnis už mirtį. Jei savyje turiu vilties, kad mano gyvenimas yra Dievo rankose, tai niekas šiame pasaulyje negali manęs sunaikinti, niekas negali iš manęs pavogti šios vilties, ir mano kasdienis gyvenimas įgyja stiprybės. Tada nepulsiu į neviltį, nepulsiu į beviltiškumą ir galėsiu kuo geriau išnaudoti savo gyvenimą.

 Dievo Motina kviečia mus melstis Šventajai Dvasiai, kad pripildytų mus savo drąsos ir atsidavimo dovana. Turime melstis kartu su psalmininku:  „Pavesk VIEŠPAČIUI savo kelią,

pasitikėk Juo, ir Jis padės.“ (Ps 37,5). Turime turėti drąsos pasitikėti ir atsiduoti į Viešpaties rankas. Nuo to priklauso mūsų dvasinis augimas. Kas pasitiki Dievu, tas gali atsiduoti Jam. Jums nereikia laukti sunkių laikų, kad atsiduotumėte Dievui. Dabar pats laikas. Šiandien yra  diena tai padaryti. Ir jums reikia tai padaryti kuo paprasčiau. Užtenka vieno žvilgsnio, kuris pakils iš jūsų širdies į Dievo širdį. Užtenka vienos minties. Užtenka dviejų ar trijų žodžių: „Mano Dieve, aš atsiduodu Tau!“ Pamatysite, kaip išsivaduosite iš jus dusinančio spaudimo. Jei vėl ir vėl atliksite atsidavimo aktą su pasitikėjimu, pajusite, kaip išsivaduojate iš nerimo ir baimės.

Kai viską atiduodate Dievui, tada pasitikite, kad Jis viską kontroliuoja. Tada galite būti ramūs. Dievas yra geras ir nori tik gero. Tad net jei dėl kažkieno kito silpnumo atsiduriate nemalonių akimirkų sūkuryje, vis tiek galite būti ramūs. Dievas jus ves per šį blogio slėnį. Tiesiog atsiduokite Jam su tikėjimu ir leiskite Jam būti jūsų Viešpačiu. Įsiklausykime į Dievo Motinos kvietimą, nes Ji ėjo tais pačiais keliais, kuriais einame ir mes.

Malda

Mergele Marija, Taikos Karaliene, kreipiamės į Tave ir į Tavo galingą užtarimą prieš Viešpatį, kad Jis suteiktų mums taip neapsakomai reikalingą ramybę mūsų širdims, šeimoms ir tautoms. Tu mus šauki, kad viską, ką darome, darytume iš visos širdies. Karas prasideda širdyje, bet ramybė taip pat prasideda širdyje. Tavo motiniškoms rankoms patikime visą savo gyvenimą, džiaugsmą ir liūdesį, kad galėtum melsti vilties, ramybės ir džiaugsmo daugeliui širdžių, kurios yra tuščios, sužeistos ir netekusios gyvenimo prasmės. Dėkojame Tau, Mergele Marija, kad nepaliauji šaukti vėl ir vėl Savo vaikų sugrįžti pas Dievą. Dėkoju Tau už visus, kurie rimtai priėmė Tavo žodžius, ir už tuos, kurie ateityje tikės ir seks Tavo kvietimu eiti pas Jėzų, kuris yra mūsų Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Amen.