Kiekviename pranešime Dangiškoji Motina veda mus pas Jėzų. Šios dienos pranešimu Ji nuveda mus prie Jėzaus palyginimų apie sėjėją, lauką ir rauges. Ką sėjame, tą ir pjausime – to mus moko Šventasis Raštas, gamta ir gyvenimas.
Esame sėjėjo vaidmenyje. Mes pasirenkame, ką sėti – gėrį ar blogį. Jėzus mus moko, kad gera sėkla yra Dievo Žodis. Štai kodėl viena iš pagrindinių Marijos pranešimų užduočių yra kasdien apmąstyti Evangelijos tekstus.
Maldoje su Dievo žodžiu įvyksta gilus širdies atsinaujinimas. Tai mūsų atsakymas į Bažnyčios kvietimą malonės kupinu gavėnios laiku: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“. Širdies malda visada yra proto atnaujinimas, susitikimas su Dievu, Kuris yra visiškas gėris. Viskas, ką Dievas sukūrė ir daro, yra tik gera. Su kuo mes bendraujame, tuo ir tampame. Po nuoširdžios maldos tampame geri, nešantys džiaugsmo ir vienybės su Dievu vaisius.
Maldoje semiamės jėgų vykdyti tai, ką šventasis apaštalas Paulius sako savo laiške romiečiams: „Ir nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, – kas gera, tinkama ir tobula.“ (Rom 12,2)
Marija sako, kad raugės užėmė daug širdžių, kurios tapo nevaisingos. Taip aiškiai ir konkrečiai Dangiškoji Motina mums pasakė, kas vyksta mūsų širdyse.
Raugių sėkla labai panaši į kviečius. Jų šaknys susipynusios su kviečių šaknimis, jų negalima išrauti nepažeidžiant sveikų javų šaknų. Manoma, kad raugės – pati garsiausia krikščionybės piktžolė. Tai garsiausia ir mažiausiai žinoma piktžolė, ekonomiškai svarbi ir labai reta, įspūdingai dekoratyvi ir nuodinga savo poveikiu. O didžiausias paradoksas yra tas, kad jas saugo įstatymas kartu nurodydamas pagal poreikį jų sunaikinimo būtinybę.
Iš kur tiek raugių? Klausiame taip, kaip to klausė sunerimę Jėzaus tarnai palyginime apie Dangaus karalystę (Mt 13,24-30).
Iš kur atsiranda raugės šeimoje, kuri siekia, kad Jėzus būtų centre? Iš kur bažnyčioje atsirado raugės? Kodėl pasaulyje jų tiek daug? Jėzus mums atsako kaip namo šeimininkas: „Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau. Kai želmuo paūgėjo ir išplaukėjo, pasirodė ir raugės. Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’ Jis atsakė: ‘Tai padarė mano priešas’. Tarnai pasisiūlė: ‘Jei nori, mes eisime ir jas išravėsime’. Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais, ravėdami rauges, neišrautumėte su jomis ir kviečių. Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną’“. (Mt 13,25, 28-30).
Mes dažnai patiriame skausmą stebėdami pasaulį ir jame augantį blogį. Jaučiamės bejėgiai. Jėzaus pamoka – neleisti savęs nustelbti raugėms, blogiui. Negalime leisti, kad jis sustabdytų mūsų augimą. Priešingai, mes turime būti dar stipresni kviečiai. Būkime ištikimi konkrečia meile, kantrūs ir mokėkime laukti. Tegul mūsų tikslas būna meilė. Negalime nustoti mylėti. Sutelkime dėmesį į meilę. Dievo meilė niekada nieko nesunaikins. Jos žodis yra paskutinis – ir ji laimės.
Dievo Motina tai kartoja mums savo paskutiniame pranešime: „Vaikeliai, būkite šviesa, meilė ir mano ištiestos rankos šiame pasaulyje, trokštančiame Dievo, Kuris yra meilė“.
Jos žodžiuose yra išeitis ir tiek daug vilties! Marija, būdama tarp nuodingų piktžolių, neprarado pasitikėjimo Dievo meilės galia.
Šiuo palaimingu Gavėnios laiku Ji kviečia mus melstis kryžiaus papėdėje. Ji mums sako: „Nepraraskite vilties, nes Viešpats myli savo kūrinius. Jis nori jus išgelbėti vieną po kito per Mano pasirodymus čia. Kviečiu jus į šventumo kelią. Melskitės, maldoje esate atviri Dievo valiai, taigi per viską, ką darote, jumyse ir per jus įgyvendinamas Viešpaties planas. Marijos šviesos, Jos meilės ir ištiestų rankų dėka mokomės būti dažnais Viešpaties kančios liudininkais Kryžiaus kelyje, pasilikdami su Juo Kryžiaus papėdėje.
Мalda
Marija, dėkojame Tau už kelią, kurį šiuo metu mums rodai. Padėk mums melstis širdimi, kad atnaujintume ryžtą rinktis gėrį. Visą savo žemiškąjį gyvenimą, net ir sunkiausiuose išbandymuose, buvai susikaupusi tik meilei. Mes taip norime būti panašūs į Tave, būti Tavo šviesa, Tavo meile, Tavo ištiestomis rankomis. Ugdyk mus meile, kantrybe, laukdama konkrečių mūsų meilės veiksmų iki pabaigos. Amen.
Terezia Gražiová