Girdėjau apie Medžiugorję Maskvoje maldos grupėje. Ten meldžiausi, bet netikėjau Dievo Motinos žinia. Man Medžiugorjė buvo kažkas paslaptingo, o aš labai atsargiai žiūriu į istorijas apie mistinius įvykius ir man svarbu viską patikrinti pačiai. Žinojau, kad ten vyksta Tylos, maldos ir pasninko seminaras, ir man kilo noras nuvykti į šią vietą, bet tai ne iš karto pavyko.
Tuomet išgyvenau savo vidinių ieškojimų laiką. Troškau dvasinio grožio ir jo atkakliai, ilgai ieškojau įvairiose vietose. Širdyje jaučiau, kad tai turėtų būti vieta, kur žmonės yra malonūs ir gyvena meilėje, nuoširdžiai ir sąžiningai. Tuo metu gyvenau Juodkalnijoje ir, trumpam atvykusi į Maskvą, atėjau į maldos grupę. Ten sutikau Svetlaną, kuri į rusų kalbą išvertė regėtojos Mirjanos Soldo knygą „Mano širdis triumfuos“. Ji manęs paklausė, ar norėčiau vykti į Medžiugorję, kuri yra netoli Juodkalnijos, ir rekomendavo perskaityti apie tą vietą knygą, kuri galėtų įkvėpti mane vykti.
Knygą gavau likus 2 dienoms iki išvykimo į Juodkalniją ir perskaičiau ją vienu atsikvėpimu. Ji parašyta labai šiltai ir nuoširdžiai. Skaitydama knygą ir pasinerdama į aprašomų įvykių atmosferą, jau jaučiau, kad tikiu!
2023 m. sausį atsidūriau Medžiugorėje. Jau artėdama prie šios vietos pajutau, kad mane užvaldė nerimas ir džiaugsmas. Atvykau vakare ir iškart nuėjau į vakaro programą. Mano sieloje kilo begalinis džiaugsmas ir pajutau, kad atsidūriau toje pačioje pasakoje, kuri buvo pažįstama ir brangi mano širdžiai ir kurioje dabar galėjau gyventi. Supratau, kad viskas yra taip, kaip ir turi būti. Ir mano širdis nurimo.
Iš ryto nuėjau į Podbrodą. Papėdėje suabejojau savo jėgomis – mane apėmė baimė, kad nesusidorosiu, neįstengsiu, nukrisiu. Ir staiga išgirdau vidinį balsą: „Tiesiog eik“. Tai nebuvo mano balsas, jame nebuvo nė lašo abejonės. Ir šis paprastas „tiesiog eik“ pakėlė mane į kalną. Kalnas buvo nubertas snieguolių, kurias tikras mačiau pirmą sykį gyvenime. Ant kalno įvyko lauktasis Susitikimas ir mane apėmė pilnatvės pojūtis.
Leidausi nuo kalno apimta neapsakomo – o gal seniai pamiršto – džiaugsmo. Keletą kartų girdėjau žodžius „Dobro došli“, bet nesupratau šios frazės. Sužinojusi, kad ji reiškia „Sveiki atvykę“, pajutau prisilietimą prie mano širdies…
Man Medžiugorjė – tai atsivertimo ir širdžių grožio vieta, vieta, kurioje nieko netrūksta. Meilės, taikos ir draugystės vieta. Dabar grįžtu čia vėl ir vėl, kiekvieną sykį stebėdamasi ir džiaugdamasi kaip ir pirmąkart.
„Tam, kad žmogus pažintų tikrąjį tikėjimą, jis pirmiausia turi laikinai atsisakyti aklo iki tol turėto tikėjimo ir protu patikėti tuo, ko buvo mokomas nuo vaikystės.“
Levas Tolstojus
Ši citata man labai artima. Vaikystėje su močiute eidavau į bažnyčią, bet nesupratau, kodėl. Meldžiausi kaip vaikas ir visada mylėjau Komuniją. Tik dabar man atsiskleidžia šis tikėjimo ir meilės, Dievo žodžio ir „dvasinės fizikos“ dėsnių supratimo kelias. Ir tai tikrai kelias su savo džiaugsmais ir iššūkiais, kažkas, kas patvirtina Dievo grožį ir meilę.
Kuo man padeda Medžiugorjė?
1. Kasdienė Komunija yra ypatingo grožio sakramentas, širdies džiaugsmas.
2. Malda. Maldoje yra daug malonės, kuri pripildo, sustiprina ir suteikia jėgų daryti gerus darbus.
3. Dievo Žodžio skaitymas: kiekvieną dieną atsiverčiu Evangeliją ar liturginį sąsiuvinį, skaitau Dievo žodį ir apmąstau, kaip jis susijęs su manimi, kaip gyvenu savo dieną, kuo seku savo širdimi. Man tai tarsi planas ir tie ryšiai, kuriais galime pasikliauti, kad būtume malonesni ir labiau mylėtume. Kur esame dėmesingi, ten ir augame.
4. Išpažintis. Sakoma, kad Medžiugorjė yra pasaulio klausykla. Patvirtinu. Šiame sakramente yra tiek daug grožio, meilės ir nuoširdumo! Mane, kaip psichologijos išsilavinimą turintį žmogų, ypač jaudina tai, kaip atsargiai, palaikant ir su meile vyksta šis sielos, jos spalvų ir motyvų atpažinimas. Mes gauname galimybę pažinti ar prisiminti savo sielos melodiją, išplėsti jos skambesio diapazoną, o išsilaisvinimas iš nuodėmės leidžia mums giliai kvėpuoti ir pastebėti pasaulio grožį paprastuose dalykuose.
Adoracija yra mano meilė. Tai yra mano laikas su Jėzumi, meilės kupinas laikas. O gražiausia, ką man parodo Medžiugorjė, yra tai, kad meilė yra pats natūraliausias dalykas gyvenime.

Jekaterina Maslakova (Rusija)