„Mieli vaikai! Kviečiu jus stipriai maldai. Modernizmas nori įsiskverbti į jūsų mintis ir pavogti iš jūsų maldos ir susitikimo su Jėzumi džiaugsmą. Todėl, Mano brangūs vaikai, atnaujinkite maldą savo šeimose, kad Mano motiniška širdis būtų džiaugsminga kaip pirmomis dienomis, kai aš jus išsirinkau, ir dieną naktį kilo malda – ir Dangus netylėjo, gausiai teikdamas ramybę ir palaiminimą šiai malonės vietai. Ačiū, kad atsiliepėte į mano kvietimą.
2023 m. rugsėjo 25 d.

Praėjusį rugpjūčio mėnesį savo pranešime Dievo Motina mums kalbėjo apie maldą širdimi – apie širdies pakėlimą į dangų, kad pajustume meilės Dievą. Kartu Ji nuolat pabrėžia pačią maldos būtinybę, be kurios negalime augti ir eiti atsivertimo keliu.
Šiuo pranešimu Ji vėl kviečia rimtai ir intensyviai maldai, atkreipdama dėmesį į modernizmo pavojų. Modernizmo idėjos pirmiausia kyla mūsų mintyse. Mintis yra dvasia. O kieno būtent mintys įkvepia – Dievo ar šėtono – galima suprasti iš to, kokius vaisius jos palieka širdyje. Dievo mintys visada atneša į širdį ramybę, džiaugsmą, atleidimo jėgą, tikėjimą, viltį ir meilę. Piktojo mintys palieka sumaištį, baimę, kaltę, norą kaltinti kitus ar save, nesutarimą ir nesantaiką tiek mumyse, tiek aplinkui.
Ne veltui sakoma: stebėk savo mintis, kad jos netaptų žodžiais. Stebėk savo žodžius, kad jie netaptų veiksmais. Stebėk savo veiksmus, kad jie netaptų įpročiais. Stebėk savo įpročius, kad jie netaptų tavo likimu.
Todėl viskas prasideda nuo minčių – o jos, savo ruožtu, atsiranda širdyje. Mintys savaime nėra nuodėmė, tačiau jos tampa nuodėme, jei su jomis savo noru sutinkame. Kai pasiduodame joms savo valia, įgyjame nuodėmės patirties net nepadarydami jos išoriškai. Todėl svarbu pripildyti širdį Dievo minčių apie taiką, gerumą, optimizmą, tikėjimą gėriu ir tuo, kad mūsų gyvenimas yra Dievo rankose ir viskas baigsis gerai.
Vienas pirmųjų Dievo Motinos pranešimų Medjugorjėje buvo: „Brangūs vaikai, atėjau jums pasakyti, kad Dievas gyvas“. Galbūt tai atrodo labai paprasta ir banalu, bet matome, kad daugelis žmonių šiandien gyvena taip, tarsi Dievo nebūtų. Galima nugyventi visą gyvenimą negalvojant apie Dievą. Galima manyti, kad įmanoma Jo nepasigesti, kaip, tarkim, negalvojame apie orą, kuriuo kvėpuojame. Orą pastebime tik tada, kai jo nepakanka arba mums sunku kvėpuoti – ar ne taip yra ir su Dievu?
Šventasis Paulius sako atėniečiams: „Nes jame mes gyvename, judame ir esame“ (Apd 17, 28). Tačiau žmogus gali tapti aklas, o jo protas taip surambėti, kad šios tiesos nepamatytų.
Šiandien su skausmu matome, kas iš tikrųjų nutinka žmogui, kai jis yra atskirtas nuo Dievo. Stebime visus žmogaus, kuris bando būti pats sau kūrėjas ir šeimininkas, nukrypimus. Jie pasireiškia visose žmogaus gyvenimo srityse, bet ypač moralinėje, seksualinėje ir šeimoje.
Atrodo, kad žmogui neužtenka būti vyru ar moterimi pagal Dievo planą, jis sugalvoja sau naujas lyties atmainas. Visiems įmanomiems nukrypimams, į kuriuos žmogus metasi, galo nematyti… Tačiau visos šios šiuolaikinės idėjos griauna pačią žmogaus prigimties tapatybę ir tiesą apie žmogų.
Todėl Dievo Motina atkreipia dėmesį į šiuos pavojus ir kviečia mus, suteikdama mums priemones kovai su blogio jėgomis, kurios siekia sunaikinti susitikimo su Jėzumi džiaugsmą.
Įsidėmėkime Jos motiniškus žodžius, kuriais Ji kviečia mus laikytis Dievo tiesos apie save.
Malda: Mergele Marija, Tu, pilnoji malonės ir Dievo išminties, paimk mus už rankos ir vesk tikėjimo takais, kuriais pati ėjai. Tu žinai mūsų gyvenimą ir kelius, kuriais turime eiti. Palaikyk mus, Motina, ypač kai esame silpni, pavargę ir pasiruošę trauktis. Dėkojame Tau, kad Tu niekada nepasitrauki nuo savo vaikų. Prašyk mums malonės, kad būtume apsaugoti nuo visų minčių, kurios atitolina mus nuo Dievo, nuo tiesos ir Dievo gyvenimo mumyse. Tegul mus įkvepia Tavo tikėjimo pastovumo pavyzdys, o ypač kryžių ir gyvenimo sunkumų akimirkomis. Tegul mūsų širdys bus nukreiptos į Viešpatį, iš kurio mums ateina pagalba ir išgelbėjimas. Amen.