Garbė Jėzui ir Marijai!
Mieli Medžiugorjės bičiuliai, brangūs broliai ir seserys visame pasaulyje, susijungę su Medžiugorje dvasingumu, kurį atneša čia mūsų Dangiškoji Motina Marija, pasaulio Karalienė, sveikinu jus iš visos širdies ir noriu pasakyti jums keletą žodžių.
Šiandien, Šv. Juozapo šventėje, yra duodama savotiška žinia mums visiems šioje sunkioje situacijoje – žinia iš Šv. Juozapo gyvenimo ir iš Marijos gyvenimo. Jeigu susimąstytume, kokioje padėtyje yra Juozapas? Be galo sunkioje! Jis susižadėjo su Marija, o Marija nėščia. Jis žino, kad šis vaikas nėra jo. Kokia sunki jo pozicija: ką daryti, kaip pasielgti? Juozapas kankinasi, jis yra sugniuždytas. Tačiau Juozapas yra teisus – jis nesilaiko tik savo planų, minčių, norų. Jis nemano, kad jo požiūris ir tai, apie ką jis galvoja, yra vienintelis teisingas dalykas. Juozapas yra atviras. Atviras Dievo planams, Dievo perspektyvai. Ir kuomet angelas jam sako: „Juozapai, nebijok! Nebijok priimti Marijos pas save! “, Juozapas tiki tuo. Juozapas tiki angelu ir priima Mariją kaip savo žmoną.
Šiandien šie žodžiai, mieli draugai, yra ypatingai svarbūs mums visiems – žodžiai Nebijok! Šiuos žodžius „Nebijok“ angelas Gabrielius sako Marijai. „Marija, nebijok. Viešpats yra su tavimi! “
Angelas sako šiuos žodžius Juozapui: „Juozapai, nebijok!“
Šiandien šiuos žodžius Viešpats taria mums visiems. Nebijokite!
Žinoma, baimė yra, ir ji yra pateisinama: privalome būti atsargūs, budrūs, saugoti save, laikytis drausmės. Privalome didelį dėmesį skirti higienai – tai absoliučiai teisinga ir be galo svarbu. Tačiau ne nerimo ar baimės būsenoje, bet tikėjime! Tikėdami, kad Viešpats yra su mumis, kad mes esame Viešpaties ir kad viskas bus gerai. Ir ši situacija yra rimta priežastis mums visiems susimąstyti. Ją galime traktuoti tragiškai, kaip kažką tragiško, ir tam tikra prasme tai tikrai sunki, be abejo, sunki situacija, tačiau tai ir proga priartėti prie Jėzaus. Tai proga sugrįžti pas Dievą, sugrįžti prie maldų, į šeimą, prie tikrų vertybių.
Kai viskas mūsų gyvenime yra gerai, mes pamirštame Dievą. Kai viskas gerai, mes ieškome tik malonių dalykų, pramogų, kad jaustumėmės gerai materialine prasme, ir pamirštame tą vienintelį, tą svarbiausią, apie ką Jėzus sako Mortai – vienintelis dalykas yra svarbus! Štai dabar kaip tik toks momentas!
Tiesą sakant, mes dabar galvojame apie tą patį ir norime tik vieno: šiandien mums svarbu tik vienas dalykas ir nieko daugiau – išgyventi. Tačiau mes, krikščionys, žiūrime ne tik iš tokios perspektyvos, jog tai yra vienintelis svarbus dalykas. Mes norime gyventi su Kristumi. Dabar ir amžinybėje! Dabar gyventi su Kristumi!
Mieli bičiuliai, tai proga melstis Rožinį – proga paimti Rožinį į rankas. Dievo Motina mus moko: Rožinyje yra galia! Rožinis rankoje! Skaityti Dievo žodį, pasninkauti, eiti ant Križevac kalno, ant apsireiškimų kalno, ar ten, kur jūs gyvenate, rasti būdą kaip melstis: asmeniškai, su šeima, klūpant. Atverk savo rankas, atverk savo širdį Viešpačiui. Paprašyk Jo sustiprinti tavo tikėjimą, sustiprinti tavo pasitikėjimą Juo, sustiprinti tavo viltį, sustiprinti tavo meilę. Prašyk Jo, kad tavo širdyje viešpatautų Dievo meilė. Paprašyk Jo, kad atvertų tavo širdį, kad tu pažintum Jo meilę, pažintum tą Gailestingojo Tėvo meilę, kuria Jis myli tave besąlygiškai, kad tu atsivertum tai saulei, tai kaitriai Jo meilei.
Mieli bičiuliai, tai proga atrasti sau Eucharistiją. Yra miestų, šalių, kuriose dėl pagrįstų priežasčių šiuo metu nėra švenčiama Eucharistija viešai, kad žmonės nemigruotų, kad jie galėtų kuo ilgiau likti namuose, kad taip galėtų apsisaugoti ir tokiu būdu ši liga, ši epidemija liautųsi. Tačiau mums tai yra puiki proga suvokti Eucharistijos vertę, suvokti išpažinties sakramento vertę, atrasti patiems visa tai iš naujo. Kadangi mes tai pamiršome, arba prie viso to pripratome, dabar, kai to neturime, tegul mumyse pabunda alkis Eucharistijai, meilė Eucharistijai, išpažinties Sakramentui, Adoracijai.
Ir, brangūs bičiuliai, tai malonės metas. Sunkus laikas, tačiau tai malonės laikas. Pasinaudokime juo! Patikėkime Viešpačiu, tuo, ką Jis sako – NEBIJOK! Ir kai šis laikas praeis, mes turėsime daug patirties, patirties tame, kad sunkią akimirką mes tikėjome. Ir tai mus perneš per gyvenimą, ir mes suprasime, kad tai įmanoma, įmanoma, įmanoma. To mus moko Dievo Motina. Ji neatleidžia mūsų nuo visų sunkumų, nesako: Aš apsaugosiu jus nuo visų problemų, kurias turėsite gyvenime. Ne! Ji sako: Noriu tave išmokyti, kaip būti stipriu viduje, kaip turėti tvirtą tikėjimą, viltį, meilę, kad sunkiomis akimirkomis galėtum išsilaikyti, būti kantriu, laukti su viltimi, su tikėjimu.
Mieli bičiuliai, mes nuoširdžiai to jums linkime. Tai proga pradėti gyventi mūsų Motinos, kuri mus taip ilgai kviečia, pranešimais. Pasinaudokime šiuo laiku ir pradėkime!