Įžanga: Jėzus Getsemanės sode
Jėzus Getsemanės sode. Jis apsipylęs kruvinu prakaitu būsimos kančios akivaizdoje. Jėzus gali rinktis: priimti Tėvo valią (kančios kaina išgelbeti kitus) arba žmogaus valią (nepriimti kentėjimų, kad išgelbėti save) Savo dieviškosios valios dėka Jis pasirenka Tėvo valią: tebūna ne mano, bet Tavo valia.
Malda
Viešpatie, prašau Tave, apšviesk mano protą, sustiprink valią, kad ir tokiu momentu aš apsispręsčiau pasirinkti Tave, Tavo kelią, Tavo valią.
Tegul ši Kryžiaus kelio malda stiprina mane, kad nesuklupčiau išbandymuose, gundymuose, abejonėse….

1 stotis – Pilotas pasmerkia Jėzų
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Kad Savo šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį
«Dievas, sukūręs žmogų, o reiškia – kiekvieną iš mūsų, nepasakė paprastai, kad tai gera, bet kad labai gera. Dievas nepraranda vilties ir nesiliauja mylėjęs kiekvieno savo kūrinių būtent todėl, kad žino: mes galime būti gerais. Aš esu įsitikinęs, kad būtent, todėl Jėzus mums uždraudė teisti arba atmesti ką nors, nes Dievas, o ne žmogus, pažįsta žmogaus širdies gelmes.
Tėve mūsų…
Pasigailėk mūsų, Viešpatie!

2 stotis – Jėzus priima Savo kryžių
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Kad Savo šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį
«Pagrindinėmis meilės žymėmis yra kito priėmimas ir atleidimas. Gera yra suvokti, kad mūsų meilės sąlyga yra kitų gerumas. Tai reiškia, kad jeigu jie geri, mes juos priimame ir mylime. Vienok, meilė neturi būti tik atlyginimas už kitų gerumą. Ji turi būti drąsi ir priimti kitą, kad tas kitas galėtų tapti geresniu. Meilė turi būti tuo dalyku, ta priemone, kuriuos mes įteikiame vienas kitam, kad augtume, kaip numatyta mums Dievo plane».
Sveika ,Marija…
Pasigailėk mūsų, Viešpatie!

3 stotis – Jėzus pirmą kartą parpuola po sunkiu kryžiumi
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Kad Savo šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį !
«Kiekvienam iš mūsų būna, kad mes geriau žinom svetimas nuodėmes ir klaidas, negu savąsias. Ir kai mes kartais nežinom kokias savo nuodėmes išpažinti, tada lengvai kalbame apie nuodėmes kitų».
Garbė Dievui…
Pasigailėk mūsų, Viešpatie!

4 stotis – Jėzus sutinka Savo Motiną
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Kad Savo šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį !
«Kiek kartų patyrėme poreikį tik vienintelio draugiško žodžio, ar ištiestos rankos – su meile, be jokių žodžių, arba troškome švelnaus žvilgsnio susitikus, kad mūsų širdį pripildytų taika, meilė, tarytum upė, nusinešdama visokį blogį, apvalytų apiplautų žaizdas, nuramintų širdį. Jeigu taip reaguoja mūsų širdis, tai panašiai reaguojan ir kiekviena širdis, žinodama, kad taika yra imanoma».
Tėve mūsų…
Pasigailėk mūsų, Viešpatie!

5 stotis – Simonas Kirinietis padeda Jėzui nešti kryžių
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Kad Savo šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį!
«Kančia visada yra pačiu sunkiausiu momentu mūsų gyvenime, likdama mums mįsle; bet jeigu mes pažiūrėsim į Jėzų ir net gi labai kentėdami, pasakysime Tėvui
«taip», – mūsų žaizdos išgys, mums įsmigę erškėčiuoti blogio vainikai, sutrupės ir pasidarys įmanoma nešti kryžių savo ir kitų, tų, kurie kenčia. Tada mes galėsime pagelbėti jiems ir leisti kitiems pagelbėti mums. Netgi pačiose sunkiausiose situacijose bus įmanoma atleisti, ir, tokiu būdu, pasieksime pašlovintą gyvenimą, gyvenimą, kurio negalima nugalėti. Taip vyksta stebuklai mūsų gyvenime
Sveika ,Marija…
Pasigailėk mūsų, Viešpatie!

6 stotis– Veronika nušluosto Jėzui Veidą
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Kad Savo šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį!
«Mes, krikščionys, dažnai kartojame: TAI NEĮMANOMA.
Neįmanoma atsisakyti blogų įpročių, keiksmažodžių, girtavimo, narkotikų, neįmanoma atleisti, būti galestingiems, neįmanoma būti teisingiems, nuoširdiems, neįmanoma kovoti su pasaulio dvasia, ir todėl mes lengvai randame pasiteisinimą, kad visi taip daro, kai dalykas siejasi su kokiu nors blogiu
Jeigu mums iš naujo pasirodytų, kad tai neįmanoma, mes privalome atmesti tą mintį, kaip gundymą, kaip pavojingą virusą, kuris sugriauna mūsų apsauginę dvasinę sistemą ir įmeta į bejėgiškumo, bet kokios pagalbos praradimo, apatijos, beprasmiškumo melą».
Garbė Dievui…
Pasigailėk mūsų, Viešpatie!

7 stotis – Jėzus antrą kartą parpuola po kryžiumi.
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Kad Savo šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį
«Bet ką daryti, jeigu kai kas šeimoje nepriima nei išganymo keli, nei taikos, nei šviesos, neįsileidžia pokalbiui, jeigu jis piktas, nervingas, bevalis gyvenime, priklausomybėje? Atsakymas atrodo labai paprastas, galbūt kai kam nuviliantis, bet jis teisingas. Pradėkite melstis ir pasninkauti. Ir net gi, jei kitas ir nepasikeis, tai jūsų viduje bus ramybė ir šviesa. Nes ir mes esame pavojuje užgesinti šviesą savyje – dėl to, kad kažkas pasiliko aklas arba kurčias ilgiau nei mes įsivaizdavome. Tai pati pavojingiausia klaida, kuri gali atsitikti ir su mumis».
Tėve mūsų…
Pasigailėk mūsų, Viešpatie!

8 stotis – Jėzus ramina verkiančias Jeruzalės moteris
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Kad Savo šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį!
«Mes lengvai atidedame sprendimą susitaikyti, kol neįsitikiname, kad konfliktuojanti pusė pasiruošusi susitaikymui. O kas, jei ir toji pusė taip pat laukia mūsų sprendimo ir teisingų įrodymų, kad mes norim taikytis? Kas turi pradėti? Suprantama, kad mes negalime daryti ką tai kito žmogaus širdyje, mes galime pradėti tik savoje širdyje ».
Sveika Marija…
Pasigailėk mūsų, Viešpatie!

9 stotis – Jėzus trečią kartą parpuola po kryžiumi
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Kad Savo šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį!
«Puikybė mus padaro aklais, ir mes nematome, kas su mumis netaip, bet plačiai atveria mūsų akis kitų klaidoms ir nuodėmėms. Blogi santykiai su kitais – tai «regėjimo vaisiai». Kuo giliau žmogus sužeistas, tuo jis toliau nuo savęs ir kitų. O ištiesų, viskas dažniausiai priklauso nuo mūsų, bet ne nuo kitų. Mes kaltinam kitus, nepastebėdami, kad mes, kaip vanduo stiklinėj, kuris lengvai drumsčiasi nuo mažiausio lašelio purvo. Pavyzdžiui, kai mes nuotaikoje, kiti gali «lipti mums ant galvos», – mums tai nekliudo. Akivaizdu, labai daug priklauso nuo mūsų. Skirtumas tik tame, panašūs mes į vandens stiklinę ar į jūrą…»
Garbė Dievui……
Pasigailėk mūsų, Viešpatie!

10 stotis – Jėzų apnuogina nuplėšdami drabužius
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Kad Savo šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį!
«Prisiminkime, kad motinos meilei nėra apsigimusio vaiko, kurio ji norėtų atsikratyti. Todėl visi vaikai yra nuostabūs. Ir kiekvienas vaikelis priima savo motiną, kaip pačią geriausią. Ir tai tiesa. Todėl, kad kiekvienas vaikas motinai yra pats nuostabiausias. Ir kiekvienas žmogus nuostabus, nes jis vaikas, netgi kai suaugęs. Todėl visi žmonės nuostabūs ir verti meilės! Taigi mes gražūs – taip kaip ir kiti! Nei amžius, nei senatvė, nei liga, nei kas kitas pasaulyje negali pakenkti mūsų grožiui. Mes gražūs, nes esame mylimi vaikai pačios nuostabiausios Motinos. Kiti žmonės taps mums vis graesni, kaip ir mes kitiems- tiek, kiek mes subręsime meilėje».
Tėve mūsų…
Pasigailėk mūsų, Viešpatie!

11 stotis – Jėzų nukryžiuoja
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Kad Savo šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį!
«Tas, kuris myli, gerbia laisvę. Laisvės priėmimas- tai išeities taškas, kur meilė ima kentėti ir būti kryžiuojama. Meilė – tai sudegti trokštant praturtinti savo dovanomis kitą žmogų, kuris kenčia, nes stokoja . Vienok, jei kitas žmogus neatliepia, tai troškimas nepaliauja, bet laukia, save siūlo vėl ir vėl ir kenčia. Troškimas išlaukia ir džiaugiasi akimirka, kada galės nutiesti meilės tiltą; tiltą, kuriuo galės pasiūsti ne tik dovanas, drauge su meilės išraiška, bet ir jį patį. Dievas ilgisi savo kūrinio, žmogaus, bet kantriai laukia jo atsako».
Sveika Marija…
Pasigailėk mūsų, Viešpatie!

12 stotis – Nukryžiuotas Jėzus miršta ant kryžiaus
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
kad Savo šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį!
«Kontempliuoti kryžių, paimti jį į rankas, kaip sako mums Dievo Motina ir apmąstyti Kristaus žaizdas, mums krikščionims reiškia, susitikti šią nukryžiuotą meilę». Ir šis susitikimas tampa mums gydančiu mūsų sielos ir širdies žaizdas. Kad įvyktų tas žaizdų išgijimas, krikščionis turi pirmiausia įsisamoninti savo asmeninę vertę. Dievo Sūnus – Dievas ir Žmogus kenčia dėl kiekvieno iš mūsų. Kada tai suvokiame ir priimame, prasideda sielos ir širdies gijimas. Kada žmogus žino, kad jį kas nors tikrai labai myli, neatstumia, nesmerkia, tada jo širdis ir siela atsiveria, ir jis išlaisvinamas iš savo baimių ir pavojų, uždariusių jį blogio ir nuodėmės kape».
«O susitikimas su pašlovintomis Jėzaus žaizdomis tampa balzamu mūsų žaizdoms, ir tada mes įgalinami atleisti, ir mylėti, būti taikoje, džiaugtis, turėti viltį ir, tokiu būdu, nugalėti neapykantos, keršto, beviltiškumo ir baimės dvasią».
Garbė Dievui……
Pasigailėk mūsų, Viešpatie!

13 stotis – Jėzų nuima nuo kryžiaus ir atiduoda Motinai
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Kad Savo šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį!
«Šiandien daugelis dalykų mus nuvilia, suglumina, užmuša norą darbuotis, gesina viltį, griauna pasitikėjimą, ir mūsų širdys lieka tuščios, bet užpildytos nepasitikėjimo, kuris veda į nusivylimą.
Visada, kai mes nusivylę ar praradę pasitikėjimą,- tai ženklas, kad mes savo viltis esam sudėję į trapius šio pasaulio pamatus – tai į save pačius, ar mus supančius žmones, politiką, mokslą.
«Motina nepasiliko be savo vienintelio Sūnaus, bet su meile atvėrė savo širdį visiems žmonių vaikams! Mirtis nesugriovė nei gyvenimo, nei sūniškumo, nei motiniškumo, tik beribų išplėtė juos!Tik meilė gali mirties akivaizdoje gimdyti gyvenimą, skausmo momentus paversti džiaugsmu, praeinamumą į pastovumą, vienišumą – į nesuskaičiuojamą nariais bendruomenę. Meilei viskas imanoma. Ji pakeičia laikinumą į amžinybę, ir kiekviename žmoguje atpažista mylimąjį, visa paversdama gėriu».
Garbė Dievui……
Pasigailėk mūsų, Viešpatie!

14 stotis– Jėzų laidoja
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Kad Savo šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį!
«Žmogus tiki tik tokia meile, kuri pasiruošusi paaukoti ir pilnai atiduoti gyvenimą už kitus. Būtent čia, prie Nukryžiuotojo, parodomas ir įrodomas mūsų meilės tikrumas. Lengva kalbėti ir giedoti apie meilę, lengva prisiekti meile, bet tik prieš kryžių galima pamatyti, ką tai reiškia, nes žodžiuose apie meilę gali būti įtraukti egoistiniai interesai ir siekimai malonumams, o kada ateina kryžiaus ir kančios laikas, tada daugelio meilė užgesta ir užsibaigia. Būtent toks supratimas meilės, kuri pabėga nuo kryžiaus ir eina kitais keliais, suardo vienybę šeimoje, kaip laivelis atsimušdamas į uolas jūroje, sutrauko daugybę draugiškų santykių ir išplėšia ramybę. Tik toji meilė, kuri priima kryžių ir kančią už kitus, sukuria vienybę pačiame žmoguje ir išskleidžia ją tarp kitų žmonių, o ypač šeimoje. Kas nepriima kryžiaus meilės, atleidimo, gailestingumo, gerumo, tas pasirenka ribotumą, savimylą, kas jokiu būdu negali būti gėriu žmogui.”
Sveika Marija…
Pasigailėk mūsų, Viešpatie!

Malda
Dėkoju Tau, Jėzau, už Tavo kryžiaus kelią. Prisikelk manyje, atgaivink, pažadink mano tikėjimą, meilę ir viltį.
Padaryk mane pajėgia susitikti su gyvenimo iššūkiais.
Tu, Jėzau, apsigyvenk manyje, kad subręsčiau, ir su šv Pauliumi galėčiau pasakyti: «Gyvenu jau ne aš, bet gyvena manyje Kristus».