✞ Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

Šventosios Dvasios kvietimas

Ateik, Šventoji Dvasia, ateik per Nekaltosios Mergelės Marijos, Tavo mylimos Sužadėtinės, užtarimą! (3 kartus)

1 „Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane!

2 Mano Tėvo namuose daug buveinių.

Jeigu taip nebūtų, argi būčiau pasakęs:

‘Einu jums vietos paruošti!’?

3 Kai nuėjęs paruošiu,

vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu,

kad jūs būtumėte ten, kur ir aš.

4 Kur aš einu, jūs žinote kelią“.

5 Tomas jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai kaipgi žinosime kelią?“ 6 Jėzus jam sako:

„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas.

Niekas nenueina pas Tėvą

kitaip, kaip tik per mane.

Gyventi su mintimi apie Tėvo namus.

Melskimės, kad mūsų širdys giliai ilgėtųsi Tėvo namų.

Aš atsisėdu su mokiniais šalia Jėzaus. Ir matau Jo susijaudinimą (1-2). Jis nori man patikėti

kai ką labai svarbaus. Jis kalba apie namus, kurie manęs laukia pas Tėvą. Aš prašau Jo padėti man

atsiverti Jo žodžiui.

• Jėzus žiūri giliai į mano širdį ir sako: „Nebijok, tiesiog tikėk manimi“ (1). Aš atvirai

pasakoju Jam apie savo baimes ir abejones, kurios neleidžia man džiaugtis Jo

pažadu.

• Jėzus parengė man vietą pas Tėvą (3). Ar aš tuo tikiu? Aš suprantu, kiek daug gaunu

iš Jėzaus maldoje, Jo žodyje, sakramentuose, per žmones. Jis visada su manimi. Jis nori būti

mano „namais“.

Atkreipsiu dėmesį į Tomo reakciją (4–5). Ką galiu pasakyti apie su Jėzumi praleistus metus,

apie savo santykius su Juo? Ar geriau Jį pažinau ir ar labiau pamilau? Ar einu

Jėzaus keliu?

Aš įsivaizduoju, kaip Jėzus prieina prie manęs, paima mane už rankos ir sako: „Aš esu kelias, tiesa

ir gyvenimas“ (6). Ar aš Juo pasitikiu? Ar stengiuosi laikytis Jo? Kas man trukdo?

Didžiausias Jėzaus troškimas – atvesti mane pas Tėvą (6).

Kas trukdo mano santykiams su Tėvu ir kas juos daro gyvesnius man? Ko aš

norėčiau paprašyti Jėzaus?

Paprašysiu Jėzaus padėti man užmegzti nuoširdų pokalbį su Tėvu. Kartosiu:

„Jėzau, noriu mylėti Tėvą Tavo meile!“

Laterano bazilikos pašventinimas.

Jn 2, 13–22:

13 Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. 14 Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų. 15 Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. 16 Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ 17 Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane.[i5]18 Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“ 19 [i6]Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ 20 Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ 21 Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventovę. 22 Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.

Būti su Tėvu savo širdies šventykloje.

Melskimės, kad giliai suvoktume, jog aš esu šventovė, kurioje gyvena Tėvas.

• Aš lydėsiu Jėzų, kuris vyksta į Jeruzalę švęsti Velykų

švenčių (13). Jis įeina į šventovę, kuri jam yra brangiausia vieta

žemėje – Tėvo namai. Nuoširdžiame pokalbyje aš paklausiu Jo apie Jo meilę Tėvui ir apie tai,

ką Jis išgyvena prieš savo Kančią.

• Aš prisiminsiu „savo šventyklą“ – bažnyčią ar koplyčią, kurioje praleidžiu didžiąją

dalį savo laiko. Ar ji man yra Tėvo namai? Ar man patinka

būti šioje vietoje? Kai ateina kančios, ar aš ieškau jėgų pas Tėvą? Kaip

atrodo mano susitikimas su Dievu Tėvu?

• Aš girdžiu prekiautojų triukšmą (14). Matau, kaip greitai auga Jėzaus pyktis. Jis išvaro

prekiautojus botagu ir apverčia keitėjų stalus (15). Jis nori sukrėsti širdis tų, kurie

yra šventykloje. Šventykla visiškai priklauso Tėvui! (16).

• Aš pasikalbėsiu su Jėzumi apie šį įvykį. Aš paprašysiu Jo širdies, atidžios

visam šventam, kad aš visada būčiau apimtas uolumo tikėjimui ir niekada nenaudojau

Dievo savo pačios naudos labui (17).

Šventyklos, „pastatytos iš akmens“, man primena mano vidinio pasaulio šventyklą

(19-22). Kiekvieną kartą, kai įžengiu į šventą vietą, Dievas man primena, kad Jis

nori gyventi manyje. Suvokiu, kad Jėzus ateina pas mane kiekvieną dieną ir

klausia manęs apie mano dvasios šventyklą.

Kokį žvilgsnį aš įsivaizduoju Jėzaus, kai prisimenu, kad Jis dabar žiūri į

mano vidinį pasaulį? Kas viešpatauja manyje – taikos ir maldos atmosfera ar tuštybė ir

„turgaus“ gyvenimas?

PASIAUKOJIMO MALDA

Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien Tavo akivaizdoje ir Tavo rankose aš atnaujinu ir patvirtinu šventojo Krikšto įžadus. Visiems laikams atsižadu šėtono, visų jo darbų ir visiškai aukoju save Švenčiausiajai Jėzaus Kristaus Širdžiai. Vykdydamas Dangiškojo Tėvo valią noriu nešti savo kryžių ir sekti Kristumi per visas savo gyvenimo dienas. O Marija, visų dangaiškųjų galybių ir visos Bažnyčios akivaizdoje aukoju save Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Būk mano Motina ir Karalienė. Su visišku paklusnumu ir meile patikiu Tau savo kūną ir sielą, visa, ką turiu, matomą ir nematomą, savo praeities, dabarties ir ateities  savo gerųjų darbų vaisius. Suteikiu Tau visišką laisvę  pagal Tavo šventąją valią naudotis manimi ir viskuo, kas man priklauso, didesnei Dievo garbei dabar ir per amžius. Amen.