✞Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen.

ŠVENTOS DVASIOS KVIETIMAS

Ateik, Šventoji Dvasia, ateik per Nekaltosios Mergelės Marijos Širdies, Tavo mylimos Nuotakos, užtarimą! (3x)

Lk 9 (51-56)

51 Atėjus metui, kai turėjo būti paimtas iš pasaulio, Jėzus ryžtingai nukreipė savo veidą į Jeruzalę.

52 Jis išsiuntė pirma savęs pasiuntinius. Tie užėjo į vieną Samarijos kaimą paruošti, kur jam apsistoti.

53 Bet kaimo gyventojai nesutiko jo priimti, nes jis keliavo Jeruzalės link.[i2]

54 Tai girdėdami, mokiniai Jokūbas ir Jonas sušuko: „Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti!“

55 [i5]Bet jis atsisukęs sudraudė juos.

56 Jie pasuko į kitą kaimą.

ATIDUOTI JĖZUI SAVO SUŽEISTUS JAUSMUS

Ko aš klausiu?

Apie gilų savo vidinių žaizdų pažinimą ir malonę jas išgydyti.

– Prisijungsiu prie Jėzų lydinčių mokinių (51 eil.). Jie keliauja į Jeruzalę. Matysiu Jėzaus nuovargį ir kančią Jo veide. Jis žino, kad artėja Jo kančios metas. Pasikalbėsiu su Jėzumi, kuris ateina į Jeruzalę mirti už mane.

Pavargęs kelyje Jėzus sužino, kad vieta, kur norėjo sustoti su savo mokiniais pailsėti, Jam uždaryta (52-53 eil.). Jėzus kenčia dėl samariečių neapykantos žydams.

– Apmąstysiu, kaip Jėzus kenčia nuo neapykantos ir atstūmimo. Suprantu, kad Jis priima šią kančią, kad prisiimtų visą neapykantą ir atstūmimą, kurią patyriau savo gyvenime.

– Ar galėsiu šią akimirką atiduoti Jam savo žaizdas, kurios ir šiandien tebekraujuoja manyje dėl patirtos neapykantos ir atstūmimo? Kuri žaizda man sukelia didžiausią skausmą? Aš papasakosiu apie tai Jėzui.

– Atkreipsiu dėmesį į Jokūbo ir Jono pyktį. Priešiškas samariečių požiūris sukelia juose agresiją. Jie nori, kad juos sunaikintų dangiška ugnis. Jėzus valdo jų nevaldomą pyktį (54-56 eil.).

– Klausiu savęs prieš Jėzų, ar turiu pyktį ir neapykantą žmonėms, kurie mane įskaudino mano gyvenime? Pyktis ir neapykanta gali sunaikinti mano gyvenimą kaip ugnis. Su kokiais sunkiais jausmais savyje aš nesusidoroju?

– Aš atiduosiu Jėzui visus šiuos sunkius jausmus, kurie vagia meilę iš mano širdies. Pakartosiu: „Jėzau, Savo žaizdose išgydyk mano širdį“.

Dievo Motinos mokykloje

Marija moko mus užjausti Jėzų. Kai atmetamas kryžius, atmetamas tikėjimas, atmetamas Jėzus. Ji kalba apie pasekmes šiuo metu: šiuo neramiu metu, kai velnias renka sielas, kad pritrauktų jas prie savęs, imkite kryžių. Tegul tai bus paskata visada leisti meilei nugalėti. Kontempliuodami nukryžiuotą Viešpatį, stipriname save pasiryžę niekada nenustoti mylėti. Mes džiuginame Jėzų ir gauname išgydymą, kai savo atstūmimus, nuoskaudas siejame su Jėzaus žaizdomis.

Medžiugorje, 1999 m. vasario 25 d. pranešimas:

„Brangūs vaikai! Ir šiandien esu su jumis ypatingu būdu apmąstydama ir gyvendama Savo Širdyje Jėzaus kančią. Vaikeliai, atverkite savo širdis ir duokite Man viską, kas jose yra: džiaugsmus, liūdesius ir kiekvieną skausmą, net ir mažiausią, kad galėčiau tai padovanoti Jėzui, kad Jis savo neišmatuojama meile uždegtų ir paverstų jūsų sielvartus Jo prisikėlimo džiaugsmu. Todėl jus kviečiu, vaikeliai, ypatingu būdu dabar atverti savo širdis maldai, kad per maldą taptumėte Jėzaus draugais. Ačiū, kad atsiliepėte į Mano kvietimą.“

Jėzau, ačiū Tau už Mariją, kuri moko mus sujungti savo kančias su Tavo kančia.

Jėzau, į Tavo žaizdas dedu savo dvasines žaizdas, savo atstūmimus, atmetimus, neapykantą, grubumą ir pyktį – viską, kas Tave skaudina. Marija, padėk man įvardinti ir atiduoti Jėzui viską, kas mane skaudina, kas pavagia mano meilę ir gydymą. Amen.

PASIAUKOJIMO MALDA

Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien Tavo akivaizdoje ir Tavo rankose aš atnaujinu ir sutvirtinu savo krikšto įžadus. Visiems laikams atsižadu šėtono, visų jo darbų ir visiškai aukoju save Švenčiausiajai Jėzaus Kristaus Širdžiai. Noriu nešti savo kryžių ir sekti Kristumi per visas savo gyvenimo dienas, pagal Dangiškojo Tėvo valią. O Marija, visų dangiškųjų galybių ir visos Bažnyčios akivaizdoje, aukoju save Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Būk man Motina ir Karalienė. Su visišku paklusnumu ir meile patikiu ir aukoju Tau savo kūną ir sielą, visa, ką turiu, matomą ir nematomą, savo gerųjų praeities, dabarties ir ateities darbų vaisius. Suteikiu Tau pilną laisvę Savo nuožiūra visiškai naudotis manimi ir viskuo, kas man priklauso, pagal Tavo šventą valią didesnei Dievo garbei dabar ir per amžius. Amen.