Pasiruošimas Mišioms. Kančios slėpiniai (Tėvas Slavko Barbaričius, OFM, tęsinys)

2. Jėzus nuplakamas Piloto teisme

Nuosprendis buvo aiškus: nuplakti! Ir prasidėjo plakimas. Kariai buvo apmokyti. Jie smūgiavo paeiliui, skaičiuodami kirčius, ir su kiekvienu iš jų Tavo kūne daugėjo žaizdų. Tu tapai viena didele žaizda. Tu buvai sužeistas dėl mūsų, kad išgydytum mūsų sielų ir širdžių žaizdas.

Dėkoju Tau, Jėzau, už meilę, su kuria ištvėrei plakimą dėl mūsų, sužeistųjų. Ačiū, kad išgydai mus savo žaizdomis. Prašau Tavęs, išgydyk žaizdas mano sieloje, kur gimsta ir kyla baimės, nerimas, nepasitikėjimas, neapykanta, pavydas, pavyduliavimas. Išgydyk sieloje viską, kas veda į priklausomybę nuo narkotikų, alkoholio ir viso kito.

Išgydyk žaizdas, kurios liko manyje nuo vaikystės. Išgydyk dabar viską, kas manyje negerai dėl blogo požiūrio į tėvą, mamą, brolius ir seseris bei kitus šeimos narius (žmoną, vaikus, sergančius šeimos narius, darbuotojus, bendruomenės narius…)

Išgydyk, Jėzau, savo žaizdomis mano sieloje ir kūne ir tas pasekmes, kurias dar įsčiose gautas atsinešiau į šį pasaulį. Išgydyk visas žaizdas, paveldėtas ir gautas dėl mamos būklės nėštumo metu. Išgydyk, Jėzau, žaizdas, kurias padaro mano šeima (bendruomenė), mano žmonės ir Bažnyčia, žaizdas, kurias gavome, nes patys nemylėjome ir nebuvome mylimi, neatleidome ir mums nebuvo atleista.

Atkreipk dėmesį į tuos, kurie šiuo metu yra mušami savo šeimose, kurie gyvena visiškai nesuprasdami vienas kito. Pažiūrėk į šeimas, kurioms gresia skyrybos, pažiūrėk į išsiskyrusius žmones ir tokių šeimų vaikus. Mes nuolat sužeidžiame vienas kitą, todėl dažnai jaučiamės taip, tarsi būtume be perstojo plakami.

Pažvelk į šį pasaulį, apimtą neteisybės, karų, neapykantos, pinigų siekimo, smurto ir visokio blogio. Išgydyk šio pasaulio žaizdas, Dievo avinėli, sužeistas dėl mūsų.

Pažvelk į motinas, kurios daro abortus, spaudžiamos kitų ar savo noru. Jos liko be gyvenimo džiaugsmo. Jų sielos ir kūnai sužeisti ir negali atsiverti. O kartu buvo sugriautas jų tikėjimas, viltis ir meilė.

Tu iškentei plakimą, kad niekas nemirtų už savo ar svetimas nuodėmes, kad niekam nereikėtų širdyje neštis nuodingų žaizdų, kurios gimdo naujas žaizdas. Todėl prašau Tave išgydyti širdis tų, kurie žudė nekaltus negimusius vaikus.

Pašalink visas kančios rykštes, atsirandančias dėl to, kad neatsiverčiame ir nepakeičiame savo gyvenimo. Patikiu Tau visas kančias, kurias sukelia mano paties ir šio pasaulio nuodėmės. Išgydyk mus. Atleisk ir pasigailėk mūsų.

Tėve mūsų, 10 Sveika, Marija, Garbė Dievui, O mano Jėzau…

3. Jėzaus vainikavimas erškėčiais

Jie žinojo, kad nėra kam Tavęs apginti, o Tu ir pats atsisakei pagalbos, kai paprašei paleisti Tavo mokinius, kad jie nenukentėtų. Pagal įstatymą Tavęs nereikėjo vainikuoti erškėčiais. Nuspręsta buvo tik tave nuplakti, bet kareiviai pridėjo naujų patyčių. Šaipydamiesi ir mušdami jie uždėjo tau ant galvos erškėčių vainiką. Tai buvo didžiausio pažeminimo akimirka. Ir lyg tokio pasityčiojimo būtų negana, jie uždėjo Tau ant pečių bepročio apsiaustą, o į rankas – karališką lazdą ir tyčiojosi iš Tavęs, lyg būtum netikras karalius. Evangelijose rašoma, kad jie tyčiojosi iš Tavęs, reikalaudami atspėti, kas Tau smogė. Bet Tu tik tylėjai, o Tavo tylėjimas juos dar labiau siutino.

Taigi – žaizdos, kraujas, patyčios, pažeminimas ir sužalotas veidas buvo tavo nuplakimo reali pasekmė. Bet tu viską ištvėrei su meile. Kaip galime nebūti dėkingi, kai Tu visa tai iškentei už mus?

O dabar ruošdamasis Šventosioms Mišioms, ypač noriu aukoti šį Sakramentą už visus įžeidimus, kurie Tau daromi juodosiose mišiose. Žinau, kad yra daug tokių, kurie siaubingai trypia Tave Šventojoje Ostijoje. Susiję su šėtonu, žmonių išganymo priešu, jie žaidžia su Tavimi ir Tavo eucharistine meile, įžeidinėdami Tave. Jėzau, atleisk ir išgelbėk visus tuos, kurie iš neapykantos sąmoningai ryžosi tokiems veiksmams. Aš trokštu, kad mano meilė Tau ir meilė visų tų, kurie dabar ateis, būtų verta permaldauti ir paguosti Tave šio Eucharistinio stebuklo metu.

Atleisk už visus įžeidimus ir užgauliojimus. Atleisk tiems, kurie ateina į Mišias, priima Ostiją ir parduoda tiems, kurie panaudoja ją savo juodosiose mišiose. Atleisk tiems, kurie tai daro sąmoningai, taip pat tiems, kurie yra įsitraukę į blogį ir pažadėję ​​bendradarbiauti, bet iš tikrųjų nežino, ką daro. Tegul niekas nepiktnaudžiauja Tavo eucharistine meile. Tegul tikinčiųjų širdyse nebelieka šaltumo. Tegul jie daugiau neapgaudinėja Tavo meilės.

Meldžiu Tave ir su meile aukoju Tau šį Sakramentą. Tegul mano malda būna kaip balzamas, kaip gaivinanti ryto rasa. Tegul mano meilė būna šilta, švelni ir dėkinga. Išgydyk visas Savo širdies žaizdas, kurias Tau padarė mūsų abejingumas ir nedėkingumas. Padaryk taip, kad mes, krikščionys, suprastume Tavo buvimo šventumą ir nuolat atliktume atpirkimo darbus.

Tėve mūsų, 10 Sveika, Marija, Garbė Dievui, O mano Jėzau…

Tėvas Slavko Barbaričius, OFM

Read Previous

Kvietimas į Medžiugorjės susitikimą Skaistkalnėje

Read Next

Išprašytas išgydymas