Marija, Tu esi Vyriausiojo kunigo Jėzaus Kristaus motina. Dėl Apreiškimo metu ištartų žodžių: „Štai Aš, Viešpaties tarnaitė“, Jėzus, dieviškasis Žodis, tapo kūnu ir pradėjo savo eucharistinį buvimą su mumis. Tai Jam buvo įmanoma, nes Tu, Marija, Eucharistijos motina, sakei: „Tebūna Man pagal tavo žodį“.
Dabar, Mama, aš pašventinu save ir visiškai atsiduodu Tau, kaip vaikas motinai, taip, kaip Jėzus visiškai atidavė save Tau, o Tu buvai Jo motina ir mokytoja. Štai nuo šios akimirkos aš esu Tavo visa savo esybe, siela, širdimi ir kūnu, savo praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Viską atiduodu Tau: ir tai, kas manyje gera, ir tai, kas dar nėra gera, kas dar netobula. Ypač tai darau prieš šias šventąsias Mišias.
Dabar duok man Savo tikėjimą, kad su Tavo tikėjimu ir aš galėčiau pasakyti: “Viešpatie, ateik į mano gyvenimą“, kad galėčiau priimti Jį su tokia pat karšta meile ir likti su Juo! Duok man Savo tyrumą, kad mano sielos tyrumas, papuoštas malonėmis, kurias gaunu per Tave, paruoštų Jam tokį malonų buvimą su manimi, kokį Jis patyrė gyvendamas Tavo širdyje. Tebūna mano meilė tokia, kuri padėtų nuolat Jį garbinti manosios širdies šventovėje.
Marija, padėk man, kad kiekviena šių šventųjų Mišių akimirka ir kiekviena akimirka po šv. Mišių būtų pašventinta Jo buvimo.
Ačiū tau, o Marija, kad esi Eucharistijos motina. Visą šią parapijos bendruomenę (maldos grupę, religinę bendruomenę…) skiriu Tau. Padėk mums visiems vis labiau tapti Jo paslaptingu kūnu, sujungtu meilės Dvasios ir maitinamu tuo pačiu dieviškuoju maistu, dieviškąja mana.
Marija, Tu tiek kartų tylėdama buvai su Juo, žavėjaisi Juo, galvojai apie išgirstus žodžius, rinkai juos širdyje, tikėjai ir gyvenai meile. Dabar, atsiduodamas Tau, noriu visiškai pasinerti į Jo buvimą ir žinoti, kad galiu su Juo susitikti savo širdies tyloje ir gilumoje visa savo esybe.
Tegul mano širdis nuo šiol ilgisi Jėzaus kaip dangaus duonos, paslėptos baltoje ostijoje. Tegul mano siela nuo šiol Jo ilgisi taip, kaip ištroškęs ilgisi vandens šaltinio, kaip sausa ir bevandenė dykuma trokšta lietaus, o keliautojas poilsio ir pavėsio, kaip mama ilgisi savo vaiko arba draugas draugo.
Štai, Marija, atsiduodu Tau. Tu geriausiai žinai, ko dar reikia mano sielos šventyklai, kad galėčiau vertai dalyvauti šioje Mišių aukoje. Žinau, kad buvai po kryžiumi. Tavo širdis žino, kas yra kraujo auka, o kas yra ne kraujo auka, kuri dabar kartojama mišiose. Tegul ši paslaptis paliečia mano širdį. Tegul ji nusiramina ir tampa malonia buveine Tavo Sūnui. Tebūnie. Marija, Eucharistijos Motina, melski už mus! Amen.
O, dvasia viešpatie, ateik!
Dangiškasis Tėve, vardan Jėzaus, Tavo Sūnaus ir mūsų Gelbėtojo, pripildyto Šventosios Dvasios ir Tau paklususio, nuoširdžiai prašau: pripildyk mane jėgos, šviesos, meilės ir proto. Suteik man dovaną suprasti ir priimti Tavo žodį, išgydyk mano tikėjimą gydančia Dvasia, kad su tikru tikėjimu dalyvaučiau šioje Mišių aukoje. Pripildyk mano širdį Savo meilės Dvasios, kad mano meilė būtų atsakas į eucharistinę meilę Šventojoje Dvasioje, kuri atgaivina, nuramina ir gelbsti.
Tegul Tavo Dvasia atnaujina mane dabar taip, kaip atnaujina žemės veidą.
Tegul Tavo Dvasia dabar pakeičia mane pagal Tavo dieviškąją tvarką, kaip Ji padarė kūrinijai.
Tegul Dvasia mane apšviečia, ta pati Dvasia, kuri kalbėjo per pranašus ir galiausiai prakalbo per Tavo Sūnų Jėzų Kristų.
Tepripildo mane Tavo Dvasia, kurią atsiuntei į Motinos Marijos širdį ir per kurią Ji pradėjo Tavo Sūnų ir mūsų Gelbėtoją.
Tegul Tavo Dvasia, šildanti ledines širdis, sušildo ir mano širdį ir padaro ją verta buveine Tavo Sūnui.
Tegul Tavo Dvasia visiškai persmelkia kunigą, kuris dabar švęs tikėjimo paslaptis. Tegul Tavo Dvasia apšviečia jį, kad suprastų, priimtų ir skelbtų Tavo žodį. Tegul jį paliečia meilės Dvasia, kad jis galėtų mums liudyti Tavo meilę ir gailestingumą. Tegul atsidavimo ir paklusnumo Tau Dvasia paliečia jį, kad apvalytų nuo bet kokios nuodėmės ar nupuolimo, kad ištrintų visus netikėjimo, abejonių, nepasitikėjimo, liūdesio, nesaugumo ir vienišumo ženklus. Tegul jis su jam patikėtais žmonėmis džiaugsmingai švenčia gyvąją auką Tavo garbei ir šlovei.
Tegul Dvasia paliečia visus kunigus, vyskupus ir popiežių.
Tegu Ji atnaujina visus tikinčiuosius ir žemės veidą, kad mes visi kartu, suvienyti ir išgelbėti šios Eucharistijos aukos, būtume Tavojo vardo švente.
O, Šventasis Tėve, to prašome Jėzaus Kristaus vardu su Marija, Tavo klusnia tarnaite, kuri yra Tavo Šventosios Dvasios sužadėtinė. Išklausyk mus nepaisydamas mūsų nuodėmių, o matydamas Motinos Marijos ir visos Bažnyčios tikėjimą bei meilę. Tebūnie ši auka už susirinkusiųjų ir visų žmonių išgelbėjimą. Amen.