Mes ir toliau ruošiamės mišioms. Šios paslaptys supažindina mus su kančios slėpiniu. Šventosios Mišios yra Naujojo Testamento auka be kraujo. Kristus visiškai save atiduoda už mus. Gerai būtent per rožinio maldą širdimi įžengti į Jo kančios ir mirties slėpinį, kad tuomet galėtume suvokti visą visapusiškai atleidžiančios Kristaus meilės grožį ir gylį. Ši meilė Jį patį pervedė per kančią, ir ši kančia buvo nuolatinė meilės ir atleidimo apraiška. Žvilgsnis į kenčiančius Kristų ir Mariją padės iš tikrųjų patirti Mišių pradžią ir atgailos dalį. Dievas pasirengęs atleisti, tačiau Mišių pradžioje žmogus pats turi suvokti visas savo nuodėmes ir nusižengimus.  Būtina atgailauti dėl jų, tada bus įmanomas dvasinis išgydymas ir atsivertimas, taigi ir susitikimas su Kristumi.

Įvadas

Jėzau, dabar aš noriu ateiti pas Tave ir sekti Tave Kryžiaus keliu į Kalvariją. Noriu būti arti Tavęs Tavo mirtyje ir pasidalinti Tavo motinos Marijos skausmu ir kančia. Suteik man malonę visa širdimi įeiti į Tavo kančios slėpinį ir visa širdies pilnatve patirti visą nuodėmės siaubą, kad galėčiau atrasti Tavo meilės gelmę, erdvę ir aukštį. Suteik man dėkingumo malonę, nes esi vertas šlovės, šlovės ir gilaus dėkingumo už meilę, su kuria kentėjai už mus.

Marija, Nuliūdusi Dievo Motina, ištikima skausmuose ir kančiose, būsiu su Tavimi, kad neliktum kentėti viena. Pasiimk mane pas Save. Nesu vertas ten būti, nes žinau, kad meilės trūkumas mano širdyje kelia Tau skausmą – tada ir dabar, bet šią akimirką noriu būti su Tavimi visa širdimi ir visa siela. Esu dėkingas, kad turiu šį troškimą širdyje, bet žinau, kad mano širdis nepakankamai dega meile ir dėkingumu. Tavo užtarimu, Marija, Viešpats tesuteikia man tyrą ir mylinčią širdį. Tegul Jis, kuris kenčia už mane, duoda man galimybę susitikti su savimi ir Tave, nes Tu  taip pat atperki mane savo skausmu. Tegul šis susitikimas būna džiugus.

1. Malda Getsemanės sode

Dėkoju Tau, Jėzau, kad prieš eidamas į Getsemanės sodą, vietą, kur prasidėjo Tavo kančia, Tu paaukojai pirmąją liturginę auką. Dėkoju Tau už meilę, su kuria paėmei duoną ir taurę, davei savo mokiniams valgyti bei gerti ir skatinai tai daryti ateityje Tavo atminimui. Ačiū, Kristau!

Tavo gyvenimo kelionės pradžioje Tavo Motinai buvo pasakyta, kad Tavo vardas yra Emanuelis, Dievas su mumis, o gyvenimo kelionės pabaigoje Tu įgyvendini ir įamžini savo buvimą su mumis. Tu Emanuelis, dieviškoji duona, su mumis ir už mus. Ačiū!

Tu vienas Getsemanės sode. Tu išgyveni  mirtiną kovą. Apaštalai yra toli – ne kūnu, o dvasia. Jie miega. Marija čia ne kūnu, o dvasia ir širdimi Ji visada šalia Tavęs. Ačiū už Tavo žodžius:

Tėve, tebūnie Tavo, o ne mano valia!

Dėkoju Tau už baimę, kurią ištvėrei, ir už Tavo šauksmo žodžius!

Tėve, jei įmanoma, teaplenkia Mane ši taurė!

Jėzau, ruošiuosi susitikti su Tavimi šiose Mišiose. Prisipažįstu ir gailiuosi, kad apleisdavau Tave,  ir dabar klausiu savęs, ar tikrai tikiu, kad Tu  pasilikai ir esi ostijoje. Tiek mažai laiko skiriu Tave garbinti Švenčiausiajame Sakramente. Kaip dažnai paviršutiniškai ir daug negalvodamas, skubotai priėmiau Šventąją Komuniją. Atsakydavau: Amen! – Taip, tikiu! – bet mano širdis buvo toli. Jėzau, atsiprašau. Per šias šventas Mišias ir gavęs komuniją noriu sutikti Tave visa savo esybe. Išgydyk mano netikėjimą Tavo buvimu Šventajame Sakramente. Leisk man širdimi pajusti, kad Tu tikrai čia.

Taip pat prašau Tavęs už visus, kurie kartu su manimi dalyvaus šiose Mišiose. Pažadink jų tikėjimą Tavo buvimu, kad nebūtų paviršutiniško ar šventvagiško komunijos priėmimo  ir nevertų susitikimų su Tavimi.

Taip pat prašau Tavęs už kunigą, kuris aukos šias šventas Mišias, ir visus kitus kunigus. Atleisk jiems, kad jie dažnai apleidžia Tave, kad mūsų bažnyčiose nebėra adoracijų. Atleisk jiems, kad jie tarnauja tikėjimo slėpiniams be širdies.

Nuvalyk širdis, pažadink užmigusius, paguosk nerimaujančius, išlaisvink tuos, kurie negali nepiktžodžiauti, suteik vidinę laisvę pavergtiems narkotikų, alkoholio ir kitų priklausomybių. Suteik nuolankumo išdidiems. Tiems, kurie neatleidžia, suteik jėgų atleisti, kad atleisdami rastų vidinį džiaugsmą. Suteik šykštiesiems meilės dvasią ir norą atjausti kitų kančias. Tiems, kuriuos slegia šeimyniniai konfliktai, dabar duok ramybę ir susitaikymą. Suteik laisvę ydų pavergtų šeimų tėvams. Tiems, kurie neištikimi šeimos meilei, grąžink meilę ir ištikimybę. Tiems, kurie yra įstrigę netvarkinguose santykiuose ir įpročiuose, suteik jėgų, kad jie galėtų gerbti savo ir aplinkinių kūnus.

Pavedu Tau, Viešpatie, ir visus, kurie nebeateina susitikti su Tavimi į šventas Mišias, nes prarado tikėjimą ir, netikėdami, atsiduria toli nuo Tavęs nerimo kamuojami. Grąžink jiems tikėjimą.

Būk šalia ligonių, kurie negali ateiti, bet nori iš visos širdies. Paguosk juos, kaip Tave paguodė angelas. Su Tavo ašaromis ir skausmais, baime ir kančia, prakaitu ir vienatve dabar aukoju Visagaliui Tėvui visą skausmą ir visas kančias dėl pasaulio išgelbėjimo.

Tegul daugiau niekada nepasikartoja, o Jėzau, kad kas nors iš Tavųjų liktų miegoti. Tegul, Tavo kviečiami, tiek kūnu, tiek dvasia būna pasiruošę naujam gyvenimui, naujai ištikimybei.

Getsemanės sode įvyko didžiulė išdavystė. Tikriausiai Tau skaudėjo širdį, kai Judas priėjo ir bučiniu išdavė Tave, bet be galo mylėdamas Tu vis dėlto ištarei: „Bičiuli!“ Tu suteikei jam galimybę suprasti, ką jis daro, ir atsisakyti šio išdavystės akto.

Ruošdamasis susitikti su Tavimi, Jėzau, aš aukoju ir patikiu Tau visas išdavystes, kurias Tu patyrei nuo manęs. Patikiu Tau visus tuos susitikimus su ligoniais, vargšais, atstumtaisiais, įkalintaisiais, alkanais, ištroškusiais ir gedinčiais, kai Tavęs neatpažinau, kai sužeidžiau Tave savo paviršutiniškumu. Atleisk mums visiems už visas išdavystes, kurios dabar egzistuoja mumyse, susirinkusiuose susitikti su Tavimi.

Atleisk už išdavystes, kurias įvykdo tie, kurie nebeieško Tavęs Eucharistijoje. Atleisk ir pasigailėk… Ačiū, kad esi pasiruošęs atleisti ir mes galime su džiaugsmu laukti susitikimo su Tavimi.

Tėve mūsų, 10 Sveika, Marija, šlovė Dievui Tėvui, O mano Jėzau..