DIEVO MOTINOS PRANEŠIMAS 2026 01 25

 „Brangūs vaikai! Šiandien kviečiu jus būti malda ir palaiminimu visiems tiems, kurie nepažino Dievo meilės. Vaikeliai, skirkitės nuo kitų ir būkite pozityvūs maldos bei meilės Dievui žmonės, kad savo gyvenimu būtumėte kitiems Dievo meilės ženklas. Laiminu jus savo motinišku palaiminimu ir užtariu kiekvieną iš jūsų pas savo sūnų Jėzų. Dėkoju, kad atsiliepėte į mano kvietimą.“

( Bažnyčiai pritariant)

1. „Šiandien kviečiu jus būti malda ir palaiminimu visiems tiems, kurie nepažino Dievo meilės.“

 Gera prisiminti keletą esminių minčių apie Medžiugorję: Dievo Motina yra Motina, o mes esame Jos „brangūs vaikai“. Dievo Motina nori taikos pasaulyje, bet su mumis, su mūsų pagalba. Kai gyvename taip, kaip Ji mus kviečia, tampame Jos taikos kūrimo bendradarbiais.

Kaip galime būti Dievo Motinos bendradarbiais?

 Pirmiausia, kai meldžiamės už tuos, kurie nepažino Dievo meilės, ir kai juos laiminame. Tada, kai tiesiame rankas tokiems žmonėms.

Širdis ir rankos – tai yra esminis dalykas Dievo Motinos mokykloje. Širdis visada pajudina rankas. Viskas turi prasidėti nuo maldos. Nieko be maldos. Širdis pirmiausia pakelia rankas maldoje, o po maldos ištiesia jas žmonėms.

 Visada galime elgtis dviem būdais: mąstyti apie tokius žmones, jų gyvenimo istorijas ir daryti apie juos išvadas. Arba užduoti klausimą: kokia mano širdis? Ar yra ir kiek meilės yra mano širdyje?

2. „Vaikeliai, skirkitės nuo kitų ir būkite pozityvūs maldos bei meilės Dievui žmonės, kad savo gyvenimu būtumėte kitiems Dievo meilės ženklas.“

 Kas yra „tie, kurie nepažino Dievo meilės“? Galbūt tai žmonės, kurie netiki Dievu (pavyzdžiui, ateistai, agnostikai…), tie, kurie daro blogį, kurie skleidžia neramumus, konfliktus, karus… Kaip mes elgiamės su tokiais žmonėmis? Galbūt mes kalbame apie juos neigiamai, galbūt mes juos teisiame?

Atskirkime: žinoma, mes negalime sutikti su tokiais žmonėmis. Mes neturime tų pačių nuomonių ar tų pačių požiūrių į gyvenimą. Tačiau Dievo Motina trokšta, kad mes būtume „kitokie“, kad būtume kitokie nei jie, ir mes esame kitokie, jei jų neatmetame, jei linkime jiems gero, jei meldžiamės už juos. Galbūt mes manysime, kad tokiu būdu parodysime silpnumą.

Ne, tai yra stiprybė. Tai pergalė prieš blogį, kuris nori mus įtraukti į savo ratą ir įkinkyti į savo vežimą. Blogis visada nori, kad mes skaldytume, nekęstume, konfliktuotume su kitais, kurtume naujus priešus ir užvertume jiems savo širdis bei rankas.

 Jei tai priimame, tampame blogio bendradarbiais ir neramumų skleidėjais. Dievo Motina nori, kad būtume „kitokie“, kitokie nei kiti. Esame kitokie, jei atveriame jiems savo širdis ir rankas, jei jų neteisiame, jei nekalbame apie juos neigiamai, bet meldžiamės už juos ir laiminame juos. Ir kas žino, galbūt Šventoji Dvasia įkvėps mus prie jų artintis ir padėti jiems pažinti Dievo meilę.

3. „Laiminu jus savo motinišku palaiminimu ir užtariu kiekvieną iš jūsų pas savo sūnų Jėzų.“

Šiais žodžiais Marija, regis, mums sako: Kam jus kviečiu, tą  darau ir dėl jūsų. Kviečiu jus melstis už tuos, kurie nepažino Dievo meilės, ir juos laiminti. Būtent tai  darau ir jums: laiminu jus ir užtariu pas Jėzų.

Dabar atsigręžkime į Mariją ir priimkime Jos motinišką palaiminimą. Padėkokime Jai už tai, kad Ji mus palaimino ir užtaria  mus pas Jėzų. Padėkokime Jai už nuostabią meilę, kuri panaši į Jėzaus meilę.

Kas yra Jėzaus meilė?

 Petras pajuto šią meilę, kai suprato, kad yra nusidėjėlis Jėzaus akivaizdoje: „Tai pamatęs, Simonas Petras puolė Jėzui po kojomis ir tarė: „Eik šalin nuo manęs! Aš esu nusidėjėlis, Viešpatie!“

 Dabar svarbu pamatyti, kaip Jėzus žiūri į Petrą tą akimirką, kai šis supranta, kad yra nusidėjėlis, ir kaip į jį reaguoja:

 „Jėzus tarė Simonui: „Nebijok! Nuo šiol žvejosi žmones!“ (Lk 5, 8–10) Tarsi Jėzus sakytų Petrui:

 Petrai, nebijok, kad tave atmesiu dėl to, kad esi nusidėjėlis! Visai ne, niekada! Ne tik neatmesiu tavęs, bet ir duodu tau, silpnam ir nuodėmingam žmogui, ypatingą vaidmenį ir užduotį: būsi žmonių žvejys! Ganysi mano avis! Stiprinsi mano brolius! Duodu tau raktus! Būsi kitų vadovas! Koks laimingas Petras! Jo gyvenimas sėkmingas. Nors jis nusidėjėlis, Jėzus juo pasikliauja. Dabar jo gyvenimas turi prasmę, priežastį ir motyvą atiduoti save kitiems.

Marijos meilė panaši į Jėzaus, nes Ji neatmeta mūsų, silpnų ir nuodėmingų. Be to, Ji duoda mums, silpniesiems, ypatingą vaidmenį ir užduotį: Ji nori, kad būtume Jos bendradarbiai skleidžiant Dievo ramybę pasaulyje. Ar yra aukštesnis pašaukimas? Ar yra gražesnė ir svarbesnė užduotis? Kaip ir Petro, mūsų gyvenimas turi prasmę, turime priežasčių ir motyvų atiduoti save kitiems.

 Nedelskime, pradėkime tai jau dabar: priėmę Dievo Motinos palaiminimą, dvasioje atsigręžkime į tuos, kurie nepažino Dievo meilės, pradėkime už juos melstis ir juos laiminti. Perduokime tai, ką gavome…