Mergelė Marija aiškiai ir giliai kalba mums apie nerimą keliančių įvykių, vykstančių pasaulyje, priežastis: savanaudiškumo ir neapykantos nuodai valdo žmonių širdis, ir todėl mes neturime ramybės. Šie nuodai kartais veikia labai greitai, o kartais lėtai ir beveik nepastebimai. Tačiau jie visada mirtini. Jie žudo.

      Yra nuodų, kurie žudo staiga – pykčio protrūkių, žodžių ir veiksmų pavidalu, kurie žeidžia ir naikina meilę, pasitikėjimą, santykius ir net mus pačius. Taip pat yra nuodų, kurie veikia nepastebimai. Savanaudiškumo, puikybės ir neatleidimo nuodai gali tyliai prasiskverbti į širdį. Jie dažnai dar pavojingesni, nes žmogus prie jų pripranta ir nebepastebi, kad praranda meilę ir ramybę. Jis galvoja tik apie save, tampa savanaudis.

  Kaip Izraelio tauta kadaise dykumoje kentėjo nuo gyvačių nuodų, taip ir mes šiandien esame sužeisti savanaudiškumo ir neapykantos nuodų.

   Senajame Testamente Viešpats įsakė Mozei iškelti gyvatę, kad kiekvienas, į ją pažvelgęs, būtų išgydytas. Šiandien Viešpats mums duoda nurodymus per Taikos Karalienę. Ji ragina mus nesigilinti į mus žeidžiančius nuodus ir supantį blogį. Ji moko mus sekti Ja ir sutelkti žvilgsnį į Jėzų, iškeltą ant kryžiaus. Jame slypi kiekvienos širdies išgydymas, Jame slypi ramybė, kurios negali duoti mus supantis pasaulis. Tik tie, kurie nuolankiai žvelgia į Dievo meilę, gali būti išlaisvinti iš neapykantos nuodų. Ir tik tie, kurie priima atleidimą, gali tapti susitaikymo įrankiu. Mergelė Marija mums duoda „priešnuodį“ – sprendimą pasirinkti meilę. Tai ne emocija. Tai asmeninis apsisprendimas eiti šventumo link. Ji mus kviečia: būkite meilė, mano ištiestos rankos, nuolankiai melskitės už taiką, siekite susitaikymo. Kiekvienas iš mūsų svarbus. Tiek daug iš to, kas nutinka, priklauso nuo mūsų.

2017 m. gruodžio 2 d. Ji pasakė: „Mano vaikai, jūs taip pat galite būti šventi; tai priklauso nuo jūsų. Šventieji yra tie, kurie be galo myli Dangiškąjį Tėvą. Jie myli Jį labiau už viską. Todėl, Mano vaikai, visada stenkitės tapti geresniais. (…) Mano meilės apaštalai, šiame neramiame, grėsmių kupiname pasaulyje jūsų rankos turėtų būti ištiestos maldai ir gailestingumui.“

  Šventasis Karolis de Fuko sakė, kad „Dievas net ir priešpriešinius vėjus panaudoja, kad mus nuvestų į uostą.“

  Vienas vyras pateikė gilų liudijimą apie maldos ir meilės galią. Ilgą laiką jis meldėsi už tautą, kariaujančią su jo tauta. Karas iš jo atėmė daug artimų draugų, o priešo kariuomenė naikino jo šalį. Nepaisant didelio skausmo, jis sakė: „Meldžiausi, kad mano širdyje nebūtų neapykantos jiems.“ Vėliau, kai Medžugorjėje jis sutiko piligrimų grupę iš priešiškos šalies, įvyko kažkas netikėto. Jo širdis prisipildė meilės. Jis jautė dėkingumą Dievui, kad ir jie atėjo prašyti taikos. Tą akimirką jis suprato, kad meilės malda perkeičia širdį giliau, nei galima įsivaizduoti. Galiausiai jis pasakė, kad jam svarbiausia gyvenime yra nuolankumas ir meilė širdyje.

   Tvirtai ir ryžtingai atsiliepkime į dangaus kvietimą. Kiekvienas iš mūsų galime tapti vieta, kur savanaudiškumo ir neapykantos nuodai yra sulaikomi ir transformuojami į meilę. Pradėkime nuo mažų žingsnelių: atleiskime, nusišypsokime, ištieskime ranką, melskimės už tuos, su kuriais turime sunkumų. Ramybė ir gerumas žemėje prasideda mūsų širdyse.

      Malda

   Marija, mūsų Motina, kaip giliai Tave turi žeisti kiekviena mūsų savanaudiškumo, neapykantos ir karo apraiškos. Trokštame būti arti Tavęs, trokštame  Tave paguosti. Padėk ir Tu mums visada rinktis meilę ir niekada jos neišsižadėti, kad ir kokios būtų aplinkybės. Esame silpni ir klystame, bet trokštame Tau padėti. Padaryk mus panašius į Tave nuolankumu ir konkrečiais meilės veiksmais. Padėk mums būti atsakingiems ir nuosekliems savo meilėje pagal Evangeliją. Tegul kiekvienas sutiktas žmogus per mus pajunta Tavo meilę, kad mums visiems žemėje būtų gera. Amen.