26-asis eilinus sekmadienis

✞ Vardan  DievoTėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

Šventosios Dvasios kvietimas

Ateik, Šventoji Dvasia, ateik per Nekaltosios Mergelės Marijos, Tavo mylimos Nuotakos, užtarimą! (3 kartus)

+ Šventojo Luko Evangelijos skaitinys (16, 19–31)

19 „Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai puotaudavo. 20 O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. 21 Jis troško numarinti alkį bent trupiniais[i8] nuo turtuolio stalo, bet tik šunes atbėgę laižydavo jo votis. 22 Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas.

23 Atsidūręs pragaro kančiose, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. 24 Jis sušuko: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man liežuvį. Aš baisiai kenčiu šitoje liepsnoje’. 25 Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. 26 Be to, tarp mūsų ir jūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus nei iš ten persikelti pas mus’.

27 Tas vėl tarė: ‘Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus: 28 aš gi turiu penkis brolius – juos teįspėja, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą’. 29 Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų ir klauso!’ 30 O anas atsakė: ‘Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atsiverstų’. 31 Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų’“.[i9]

Mylėti „Lozorius“ ir keisti savo egoizmą. Melskimės už širdį, laisvą nuo egoizmo, jautrią žmonių kančioms ir vienatvei.

Klausydamasis Jėzaus palyginimo, pabandysiu prisiminti skausmingą skirstymą į vargšus ir turtuolius (informacija iš radijo, televizijos, spaudos). Ar susiduriu su šiuo skirstymu savo aplinkoje? Ar tarp manęs esančių žmonių yra vargšų „Lozorių“? Kuo pasireiškia mano dėmesys tiems, kuriems reikia pagalbos?

Aš atkreipiu dėmesį į turtingo žmogaus požiūrį. Jėzus apibūdina jo gyvenimą keliais žodžiais: „Kasdien ištaigingai puotaudavo. “ (19). Jo gyvenimas susidėjo tik iš to, kad jis imdavo ir linksmindavosi. Tokios nuostatos pasekmė buvo užsidarymas savo malonumų pasaulyje ir dėmesio trūkumas žmogui, kuris gyveno šalia jo (20).

Kai žiūriu į turtingą žmogų, klausiu Jėzaus, kaip atrodo mano gyvenimas. Ar mano gyvenime nėra kokių nors turtingam žmogui būdingų bruožų? Ar nesikoncentruoju tik į savo poreikių tenkinimą? Ar galiu dalytis su kitais ne tik tuo, ko turiu perteklių?

Turtingo žmogaus likimas po mirties – tai visos jo gyvenimo, kuris buvo persmelktas egoizmu, kartus vaisius. Kaip ir gyvenime, jis yra vienišas. Nuo Lozoriaus ir Abraomo jį skiria gili praraja, nes toks buvo jo gyvenimas (23-26). Pragaras žmogui prasideda tuo momentu, kai jis nusprendžia gyventi tik sau.

Iš visos širdies išpažįstu Jėzui tas pažiūras, kuriomis mano egoizmas labiausiai žeidžia mano artimuosius. Aš tylėsiu ir prašysiu Jėzaus apsaugoti mane nuo egoizmo ir parodyti man, kas mano gyvenime labiausiai atskiria mane nuo artimųjų. Aš visada prašysiu Jo: „Jėzau, išlaisvink mane nuo rūpinimosi tik savimi!“

Dievo Motinos mokykloje:

Marija, padėki ir mokyki mus, kaip rūpintis kitais.

Mergelės Marijos, Taikos Karalienės pranešimas Medžugorės žinia, 2017 m. gruodžio 2 d. (Apreiškimas Mirjanai)

„Mieli vaikai, kreipiuosi į jus kaip jūsų motina, teisiųjų motina, mylinčių ir kenčiančių motina, šventųjų motina. Mano vaikai, jūs taip pat galite būti šventi – tai priklauso nuo jūsų. Šventi yra tie, kurie beribiai myli Dangiškąjį Tėvą, kurie myli Jį labiau už viską. Todėl, mano vaikai, visada stenkitės būti geresni. Jei stengsitės būti geri, galėsite būti šventi, net jei patys taip nemanote. Jei manote, kad esate geri, nesate nuolankūs ir arogancija atitolina jus nuo šventumo. Šiame neramiame, grėsmių kupiname pasaulyje jūsų rankos, mano meilės apaštalai, turėtų būti ištiestos maldoje ir gailestingume.

O man, mano vaikai, padovanokite rožinį, rožes, kurias aš taip myliu. Mano rožės yra jūsų maldos, ištartos iš širdies, o ne tik lūpomis. Mano rožės yra jūsų maldos, tikėjimo ir meilės veiksmai. Kai mano Sūnus buvo mažas, jis man pasakė, kad mano vaikų bus daug ir kad jie man atneš daug rožių. Aš jo nesupratau. Dabar žinau, kad jūs esate tie vaikai, kurie man atneša rožes, kai, visų pirma, mylite mano Sūnų, kai meldžiatės iš širdies, kai padedate vargingiausiems.

Tai yra mano rožės. Tai yra tikėjimas, kuris verčia viską gyvenime daryti su meile, nepažįstant arogancijos ir visada būnant pasirengus atleisti; niekada neteisiant, visada stengiantis suprasti savo brolį. Todėl, mano meilės apaštalai, melskitės už tuos, kurie nemoka mylėti, už tuos, kurie jūsų nemyli, už tuos, kurie jums padarė blogo, už tuos, kurie nepažino mano Sūnaus meilės. Mano vaikai, prašau jūsų to, nes, prisiminkite, melstis reiškia mylėti ir atleisti. Ačiū.”

PASIAUKOJIMO MALDA

Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien Tavo akivaizdoje ir Tavo rankose aš atnaujinu ir patvirtinu šventojo Krikšto įžadus. Visiems laikams atsižadu šėtono, visų jo darbų ir visiškai aukoju  save Švenčiausiajai Jėzaus Kristaus Širdžiai. Vykdydamas Dangiškojo Tėvo valią noriu nešti savo kryžių ir sekti Kristumi per visas savo gyvenimo dienas. O Marija, visų dangaiškųjų galybių ir visos Bažnyčios akivaizdoje aukoju save Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Būk mano Motina ir Karalienė. Su visišku paklusnumu ir meile patikiu Tau savo kūną ir sielą, visa, ką turiu, matomą ir nematomą, savo praeities, dabarties ir ateities  savo gerųjų darbų vaisius. Suteikiu Tau visišką laisvę  pagal Tavo šventąją valią naudotis manimi ir viskuo, kas man priklauso, didesnei Dievo garbei dabar ir per amžius. Amen.