Marija kviečia mus bendradarbiauti. Kiekviename Jos žodyje jaučiame  motinišką meilę ir rūpestį visais savo vaikais. Įsivaizduokite motiną, kuri vienodai myli visus savo vaikus, vienodai jais rūpinasi, tačiau kai kurie iš jų atitolsta nuo Jėzaus. Tuomet mamos dėmesys labiausiai krypsta į vaiką, kuriam gresia pavojus. Mama prašo kitų vaikų, einančių teisingu keliu, padėti į nuodėmę patekusiems broliui ar seseriai. Kiekvienas žmogus žemėje yra Marijos vaikas. Mama nori, kad jie visi būtų išgelbėti. Jos, Motinos, širdis kraujuoja, kai Ji mato mus, savo vaikus, nuodėmėje ir toli nuo Jėzaus.

Ji mums parodo Jėzaus kelią ir kelią, kuriuo puolusieji gali patekti į dangų – aukojimąsi už juos. Jėzus pasakė: „Nėra didesnės meilės, kaip tik tai, kad kas nors atiduotų savo gyvybę už draugus“ (Jn 15,13). Kiekvienas iš mūsų kenčia. Kančia yra paslaptis. Kartais tai skausminga, nepakeliama ir be tikėjimo Dievu veda į neviltį. Tikėjimas padeda mums įveikti skausmą. Patirtas ir pas Dievą atneštas skausmas gelbsti ir neša ramybę. Marija savo pranešimuose apie kančią mums sako: „Slėpiau skausmą su meile, bet jums, Mano vaikai, kyla tiek daug klausimų. Jūs nesuprantate skausmo. Jūs nesuprantate, kad per Dievo meilę turite priimti skausmą ir jį iškęsti. Kiekvienas žmogus jį išgyvens mažesniu ar didesniu mastu. Bet su sielos kentėjimu ir malonės būsena egzistuoja viltis. Mano Meilės Apaštalai, tie, kurie kenčiate, žinokite, kad jūsų skausmas taps šviesa ir šlove. Mano vaikai, kol jūs jaučiate skausmą, kol kenčiate, dangus įžengia į jus ir visus, kurie yra šalia jūsų, jūs duodate dalelę Dangaus ir daug vilties“. (2017 09 02)

Aukoti kančią nereiškia apsimesti, kad ji mūsų neskaudina. Marija moko slėpti kančią meilėje. Bet kai kenčiame, pasakykime Jai: „Mama, man labai sunku, skauda, ​​bet aš tai perduodu Tau, kad išsipildytų Tavo ketinimai“.

Prieš keletą metų per Gavėnią Ji kvietė melstis už sunkiai sergančius, kad jie priimtų savo kančią ir paaukotų ją Dievui už sielų išganymą. Taip pat melstis Šlovinguosius Rožinio slėpinius, atsiklaupus po kryžiumi. Taigi mūsų žvilgsnis nukreiptas į amžinybę. Auka neturi būti tik didelė kančia. Tai gali būti nedidelis, kasdienis savęs išsižadėjimas, ramiai ištveriant nemalonumus, atleidimas, kantrybė išbandymuose, gero darymas nesitikint atlygio. Bet kokia auka yra vertinga, jei ji susijusi su meile ir gelbsti sielas.

Marijai dabar mūsų reikia ten, kur esame, ir tokių, kokie esame. Ji kartoja mums, kad Ji yra su mumis gyvenime, skausme, kančioje ir meilėje. Tai padeda mums pasakyti „taip“ Dievui, t. y. priimti sprendimą mylėti kiekvieną akimirką, kad ir kas nutiktų. Tik meilė gali vesti mus į amžinąjį gyvenimą.

Malda

 Marija, ačiū už tai, kad mus vedi. Padėk mums geriau bendradarbiauti su Tavimi. Su dėkingumu aukojame Tau savo ašaras, maldas, kančias už tuos, kurie yra toli nuo Jėzaus. Kartu su Tavimi kartojame savo „taip“ Dievui. Amen.