✞Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen.

ŠVENTOS DVASIOS KVIETIMAS

Ateik, Šventoji Dvasia, ateik per Nekaltosios Mergelės Marijos Širdies, Tavo mylimos Nuotakos, užtarimą! (3x)

Lk 9 (46-50)

46 Tarp mokinių kilo ginčas, kuris iš jų didžiausias.

47 Išskaitęs jų širdies mintis, Jėzus pasišaukė vaiką, pasistatė šalia savęs

48 ir tarė: „Kas priima šį vaiką dėl manęs, priima mane, o kas mane priima, priima tą, kuris yra mane siuntęs. Kas tarp jūsų mažiausias, tas yra didis“.

49 Tada atsiliepė Jonas: „Mokytojau, mes matėme vieną žmogų, tavo vardu išvarantį demonus. Mes jam draudėme tai daryti, nes jis nevaikščioja kartu su mumis“.

50 Jėzus atsakė: „Nedrauskite! Kas ne prieš jus, tas už jus!“

TAPIMAS VAIKU JĖZUS AKYSE

Ko aš klausiu?

Apie gilų troškimą įtikti Jėzui ir apie tavo širdies paprastumą.

– Įsivaizduoju save stovintį apaštalų būrelio viduryje. Jie ginčijasi, kuris iš jų yra didžiausias. Jėzus įsiskverbia į savo mokinių protus, žinodamas, kas yra jų širdyse, taip pat jų troškimus (46-47 eil.).

– Stengsiuosi spontaniškai pažvelgti į savo vidų, kad kartu su Jėzumi pažvelgčiau į savo norus ir mintis. Kas mane labiausiai užima viduje? Kokie jausmai kyla manyje, kai galvoju apie savo gyvenimo vertę? Ar aš lyginu save su kitais, ar konkuruoju su jais, ar jiems pavydžiu?

– Atkreipsiu dėmesį į Jėzaus reakciją, kuris staiga atsiduria su vaiku vyrų būrio viduryje. Įsivaizduosiu jų veidus, nustebusius Mokytojo elgesio. Klausysiuosi Jėzaus žodžių: „Kas priima vaiką mano vardu, priima mane“ (p. 48).

„Įsivaizduoju, kad Jėzus kalba man šiais žodžiais“. Įsivaizduoju Jį stovintį priešais save, laikantį prie savęs mažą vaiką. Šis vaikas esu aš. Jis mane priima ir laiko šalia. Jis nori parodyti, kad priima mane su meile.

– Priėmęs savo menkumą ir bejėgiškumą padėsiu prisirišti prie Jėzaus, kurio glėbyje galiu rasti savo tikrąją vertę (48 eil.). Skausmingas savo didybės jausmas ir būtinybė jį užsitarnauti „savo rankomis“ neleis man pajusti Jėzaus glėbio. Tada aš nematysiu, kas esu Jo akyse.

– Prašysiu Jėzaus, kad leistų man pajusti vaiko bejėgiškumą Jo glėbyje. Kokie vidiniai išgyvenimai pažadina manyje, kai bandau atsidurti Jėzaus glėbyje. Kas man padeda, o kas trukdo?

– Atvesiu pas Jėzų pažįstamus žmones, kurie neseka Jėzumi. Aš manysiu, kad jie, kaip ir aš, priklauso Jėzui (49-50 eil.). Jis priima juos į savo glėbį – kaip ir mane. Jis moko mane gerbti ir mylėti juos. Atkreipsiu dėmesį į jų prigimtines dovanas ir gerumą. Ko galiu iš jų pasimokyti? Melsiuosi už juos.

Dievo Motinos mokykloje

Marija savo mažumu užkariavo Dievo širdį. Jis matė Marijos nuolankumą, ir ji tapo didžiausia tarp žmonių, o tuos, kurie norėjo būti didžiausi, sugėdino ir numetė nuo sostų. Kai į jos gyvenimą atėjo Šventosios Dvasios galia, ji šlovino Dievą už tai, kad jis padarė didelių dalykų su mažaisiais. Jos istorija dvasiškai kartojasi kiekvieno, pasirinkusio jos šventumo kelią, gyvenimuose. Marija moko mus būti mažais vaikais. Jos vaidmuo yra vesti mus šlovinti Dievą mumyse ir per mus, kaip ji darė savo gyvenime.

Medžiugorje, 2008 m. gruodžio 2 d. pranešimas Mirjanai:

„Brangūs vaikai! Šiuo šventu džiaugsmingo laukimo metu Dievas pasirinko tave, tokį mažą, kad įgyvendintų savo didingus planus. Mano vaikeliai, būkite nuolankūs. Savo išmintimi ir jūsų nuolankumu Viešpats nori iš jūsų sielų sukurti pasirinktas buveines. Apšvieskite jas gerais darbais ir atvira širdimi švęskite Mano Sūnaus gimimą visu Jo meilės dosnumu. Ačiū, mano vaikai“.

Marija, mūsų Motina, mažų vaikų Motina, su džiaugsmu ir dėkingumu glaudžiamės Tavo Širdies prieglobstyje ir prašome, kad padarytum mus labai mažus. Mes norime būti Tavo mylimais vaikais, kurie viskame pasitiki Tavimi. Ačiū, kad žinai, jog priklausyti Tau – tai būti vaiku Jėzaus glėbyje.

PASIAUKOJIMO MALDA

Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien Tavo akivaizdoje ir Tavo rankose aš atnaujinu ir sutvirtinu savo krikšto įžadus. Visiems laikams atsižadu šėtono, visų jo darbų ir visiškai aukoju save Švenčiausiajai Jėzaus Kristaus Širdžiai. Noriu nešti savo kryžių ir sekti Kristumi per visas savo gyvenimo dienas, pagal Dangiškojo Tėvo valią. O Marija, visų dangiškųjų galybių ir visos Bažnyčios akivaizdoje, aukoju save Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Būk man Motina ir Karalienė. Su visišku paklusnumu ir meile patikiu ir aukoju Tau savo kūną ir sielą, visa, ką turiu, matomą ir nematomą, savo gerųjų praeities, dabarties ir ateities darbų vaisius. Suteikiu Tau pilną laisvę Savo nuožiūra visiškai naudotis manimi ir viskuo, kas man priklauso, pagal Tavo šventą valią didesnei Dievo garbei dabar ir per amžius. Amen.