✞ Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

ŠVENTOSIOS DVASIOS KVIETIMAS

Ateik, Šventoji Dvasia, ateik per Nekalčiausios Mergelės Marijos, Tavo mylimosios Sužadėtinės, Širdies užtarimą! (3 kartus)

+ Šventosios Evangelijos pagal Luką skaitinys (Lk 24, 13–35)

¹³ Ir štai tą pačią dieną du [mokiniai] keliavo į kaimą už šešiasdešimties stadijų^[i1] nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu. ¹⁴ Jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius. ¹⁵ Jiems taip besikalbant ir besiginčijant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu. ¹⁶ Jų akys buvo lyg migla aptrauktos, ir jie nepažino jo. ¹⁷ O Jėzus paklausė: „Apie ką kalbate eidami keliu?“ Tie nuliūdę sustojo.

¹⁸ Vienas iš jų, vardu Kleopas, atsakė jam: „Nejaugi tu būsi vienintelis ateivis Jeruzalėje, nežinantis, kas joje šiomis dienomis atsitiko!“ ¹⁹ Jėzus paklausė: „O kas gi?“ Jie tarė jam: „Su Jėzumi Nazarėnu, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse. ²⁰ Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai pareikalavo jam mirties bausmės ir atidavė jį nukryžiuoti. ²¹ O mes tikėjomės, kad jis atpirksiąs Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko. ²² Be to, kai kurios mūsiškės moterys mums uždavė naujų rūpesčių. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo ²³ ir nerado jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios pasirodžiusius angelus, kurie sakę Jėzų esant gyvą. ²⁴ Kai kurie iš mūsiškių buvo nuėję pas kapą ir rado viską, kaip moterys sakė, bet jo paties nematė“.

²⁵ Jėzus jiems tarė: „O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai! ²⁶ Argi Mesijas neturėjo viso to iškentėti ir žengti į savo garbę?!“ ²⁷ Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie jį pasakyta.

²⁸ Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, o Jėzus dėjosi einąs toliau. ²⁹ Bet jie privertė jį pasilikti, prašydami: „Pasilik su mumis! Jau vakaras arti, diena jau besibaigianti…“ Tuomet jis užsuko pas juos. ³⁰ Vakarieniaudamas su jais prie stalo, paėmė duoną, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė jiems. ³¹ Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet jis pranyko jiems iš akių. ³² O jie kalbėjo: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“

³³ Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten rado susirinkusius Vienuolika su savo draugais, ³⁴ kurie sakė: „Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui“. ³⁵ O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.

Viešpaties žodis.

Atpažinti Jėzaus buvimą kasdieniame gyvenime

Meldžiamės dėl malonės atpažinti Jėzaus buvimą Žodyje ir kasdieniuose įvykiuose.

• Prisijungiu prie mokinių kelyje į Emausą, kad paklausyčiau jų liūdno pokalbio ir įsijausčiau į tai, ką jie išgyvena (13–14). Matau jų veidus, pilnus skausmo ir nusivylimo. Jie palieka Jeruzalę, bet savo skausmą nešasi su savimi.
• Prisimenu savo gyvenimo patirtis, kurios mane vedė į pasipiktinimą ir vidinį nesutikimą su tuo, kas įvyko. Prisimenu savo „pabėgimus“. Kokie buvo mano „Emausai“, kuriuose ieškojau prieglobsčio ir užsimiršimo nuo „blogų įvykių“?
• Kai Jėzus prisijungia prie einančių mokinių, jie Jo neatpažįsta, nes jų akys buvo tarsi migla aptrauktos (15–16). Kaip man išmokti elgtis krizinėse situacijose? Koks tuomet yra mano Dievo paveikslas?
• Suvokiu, kad mokiniai, nors ir kupini liūdesio bei pasipiktinimo, leidžia Jėzui „prisiartinti“ ir juos lydėti kelyje. Jie pradeda su Juo kalbėtis ir klausytis Jo aiškinimų (15–27). Ką galiu pasakyti apie savo dvasinį gyvenimą išbandymų metu? Kaip tuomet atrodo mano malda, Dievo žodžio klausymasis?
• Jėzus kantriai ir pamažu gydo jų širdis savo žodžiu. Jie atpažįsta Jį laužant duoną (30–32). Ar mano gyvenime buvo momentų, kai patyriau ypatingą šviesą ar išgydymą per Dievo žodį? Koks tai buvo žodis? Atrasiu jį Šventajame Rašte.
• Prisiminsiu situacijas, kai per Šventąsias Mišias patyriau ypatingą Jėzaus artumą, kad mano širdis degė. Papasakosiu apie tai Jėzui.
• Padėkosiu Jėzui už akimirkas, kai ypatingu būdu patyriau išgydymą per Jo žodį ir Eucharistiją. Kartosiu: „Tegul mane pripildo Tavo žodžio ir Eucharistijos džiaugsmas!“

Marijos mokykloje

Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, žinia, 2015 m. rugpjūčio 2 d.:

„Brangūs vaikai, kaip Motina, kuri myli savo vaikus, aš matau, koks sunkus laikas, kuriame jūs gyvenate. Matau jūsų kančias, bet turite žinoti, kad nesate vieni. Mano Sūnus yra su jumis. Jis yra visur. Jis nematomas, bet galite Jį matyti, jei gyvenate Juo. Jis yra šviesa, kuri apšviečia jūsų sielą ir suteikia ramybę. Jis yra Bažnyčia, kurią turite mylėti ir už kurią visada turite melstis bei kovoti ne vien žodžiais, bet meilės darbais. Mano vaikai, padarykite, kad visi pažintų mano Sūnų, padarykite, kad Jis būtų mylimas, nes tiesa yra mano Sūnuje, gimusiame iš Dievo – Dievo Sūnuje. Nešvaistykite laiko ilgiems svarstymams; taip nutolsite nuo tiesos. Paprasta širdimi priimkite Jo žodį ir gyvenkite juo. Jei gyvensite Jo žodžiu, melsitės. Jei gyvensite Jo žodžiu, mylėsite gailestingąja meile, mylėsite vieni kitus. Kuo labiau mylėsite, tuo labiau būsite toli nuo mirties. Tiems, kurie gyvens mano Sūnaus žodžiu ir mylės, mirtis taps gyvenimu. Ačiū jums!“

Marija, padėk mums gyventi Dievo žodžiu. Amen.

PASIAUKOJIMO MALDA

Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien Tavo akivaizdoje ir Tavo rankose aš atnaujinu ir patvirtinu šventojo Krikšto įžadus. Visiems laikams atsižadu šėtono, visų jo darbų ir visiškai aukoju save Švenčiausiajai Jėzaus Kristaus Širdžiai. Vykdydamas Dangiškojo Tėvo valią noriu nešti savo kryžių ir sekti Kristumi per visas savo gyvenimo dienas. O Marija, visų dangiškųjų galybių ir visos Bažnyčios akivaizdoje aukoju save Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Būk mano Motina ir Karalienė. Su visišku paklusnumu ir meile patikiu Tau savo kūną ir sielą, visa, ką turiu, matomą ir nematomą, savo praeities, dabarties ir ateities savo gerųjų darbų vaisius. Suteikiu Tau visišką laisvę pagal Tavo šventąją valią naudotis manimi ir viskuo, kas man priklauso, didesnei Dievo garbei dabar ir per amžius. Amen.

Amen.

Kunigo palaiminimas