✞ Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

Šventosios Dvasios kvietimas

Ateik, Šventoji Dvasia, ateik per Nekaltosios Mergelės Marijos, Tavo mylimos Sužadėtinės, užtarimą! (3 kartus)

†Skaitinys iš Šventosios Evangelijos pagal Morkų 12, 28b–34

28 Prie jų priėjo vienas Rašto žinovas, kuris klausėsi jų ginčo. Matydamas, kad Jėzus jiems gerai atsakė, jis paklausė:
„Kuris yra pirmasis iš visų įsakymų?“

29 Jėzus atsakė:
„Pirmasis yra šis: Klausyk, Izraeli! Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats.

30 Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visu protu ir visu stiprumu.

31 Antrasis yra šis: Mylėsi savo artimą kaip save patį.
Nėra kito įsakymo, didesnio už šiuos.“

32 Rašto žinovas Jam tarė:
„Labai gerai, Mokytojau, teisingai pasakei: Jis yra vienas, ir nėra kito, išskyrus Jį.

33 Mylėti Jį visa širdimi, visu protu, visomis jėgomis ir mylėti artimą kaip save patį yra daug daugiau už visas deginamąsias aukas ir atnašas.“

34 Jėzus, matydamas, kad jis atsakė išmintingai, tarė jam:
„Tu netoli nuo Dievo karalystės.“
Ir niekas daugiau nebedrįso Jo klausti.

DRĮSTI MYLĖTI VISA SAVO BŪTYBE

Ko prašau?
Širdies, gebančios visiškai mylėti – nepaisant silpnybių ir jų viduryje.

• Atsisėsiu arti Jėzaus, kad pabūčiau Jo akivaizdoje.
Būsiu su Juo tylėdamas. Kokie jausmai bunda mano širdyje? Kokia dvasios būsena mane apima? Kokios mintys ir žodžiai kyla pirmiausia?

• Įsivaizduosiu save šioje šv. Morkaus aprašytoje scenoje.
Būdamas su Jėzumi, paklausiu Jo, kas mano gyvenime yra svarbiausia ir pirmiausia (plg. v. 28).
Ar kada nors anksčiau klausiau Jo to? Kaip dažnai kalbuosi su Juo apie save ir savo gyvenimą?

• Pajusiu Jėzaus žvilgsnį ir išgirsiu Jo žodžius:
„Pirmasis yra: klausyk…“ (v. 29).
Sustojęs ilgėliau ties Jo žvilgsniu ir žodžiais, klausiu savęs:
ar iš tiesų mano gyvenime pirmiausia yra Dievo klausymasis? Ar suteikiu Jam pirmumą?

• Jėzus sako man toliau:
„Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats“ (v. 29).
Įsigilinsiu į Jo žodžius. Ar patiriu, kad Dievas yra mano Dievas, mano Meilė?
Ar tikrai Jis man vienintelis Dievas? Ar „kitos meilės“ neužėmė Jo vietos?

• Jėzus net keturis kartus kartoja, kad Dievas laukia iš manęs visiškos meilės (v. 30).
Atversiu Jėzui savo širdį, sielą, protą ir valią.
Išpažinsiu Jam, kad Jo žodžiai pranoksta mano menką meilę.
Prašysiu, kad Jis mane išgydytų iš pusėtinumų ir šaltumo.

• Jėzus taip pat reikalauja meilės artimui (v. 31).
Meilė Dievui, apeinant artimą, tampa „karikatūra“ meilės.
Pagalvosiu apie tuos, kuriuos man sunkiausia mylėti, ir pasakysiu apie juos Jėzui.

• Kokie išgyvenimai kyla manyje išgirdus tokius radikalius Jėzaus žodžius?
Ar galiu Jam ištarti: „Viešpatie, noriu mylėti visa savo širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis.“

Marijos mokykloje:

Marijos širdis taip pat dega uolumu dėl Tėvo namų – dėl Bažnyčios, kurioje Jis gyvena, ir dėl mano širdies. Ji mus auklėja kaip motina – moko, kaip elgtis Dievo artume, bet pirmiausia – kaip rūpintis savo širdies šventove. Taip, kaip to trokšta Jėzus.

Dievo Motinos, Taikos Karalienės, 1988 m. balandžio 25 d. pranešimas:
„Brangūs vaikai! Dievas nori padaryti jus šventus, todėl per Mane kviečia jus visiškai Jam atsiduoti. Tegul Šventosios Mišios tampa jūsų gyvenimu. Supraskite, kad Bažnyčia yra Dievo rūmai, vieta, kur Aš jus renku ir noriu parodyti kelią į Dievą. Ateikite ir melskitės. Nežiūrėkite į kitus, nekalbėkite apie juos blogai, bet tegu jūsų gyvenimas tampa šventumo liudijimu. Šventyklos vertos pagarbos – jos pašventintos, nes jose dieną ir naktį gyvena Dievas, kuris panoro tapti žmogumi. Taigi, vaikeliai, tikėkite ir melskitės, kad Tėvas sustiprintų jūsų tikėjimą, ir tada prašykite to, ko jums reikia. Aš esu su jumis. Džiaugiuosi jūsų atsivertimu ir saugau jus po Savo motinišku apsiaustu. Ačiū, kad atsiliepėte į Mano kvietimą.“

Dievo Motinos, Taikos Karalienės, 2007 m. gruodžio 2 d. pranešimas:
Mergelė Marija pasirodė labai liūdna. Visą laiką jos akyse buvo ašaros, ir ji tarė:

„Brangūs vaikai! Šiandien, kai žvelgiu į jūsų širdis, Mano širdį pripildo skausmas ir baimė. Vaikeliai, sustokite akimirkai ir pažvelkite į savo širdis. Ar tikrai Mano Sūnus – jūsų Dievas – yra pirmoje vietoje? Ar tikrai Jo įsakymai yra jūsų gyvenimo matas? Dar kartą jums primenu: be tikėjimo negali būti artumo su Dievu, kuris yra išganymo šviesa ir sveiko proto šviesa.“

Mirjana pridūrė: „Su skausmu širdyje paprašiau Marijos, kad mūsų nepaliktų. Mergelė Marija liūdnai nusišypsojo į mano prašymą ir išnyko. Šį kartą Ji nepasakė: ‘Ačiū jums’.“

Marija, ir mes šiandien prašome Tavęs – nepalik mūsų. Padėk mums apvalyti savo širdies šventyklą, apversti stalus, pašalinti tai, kas jai nepriklauso, kas užima vietą, skirtą Jėzui. Padėk mums tai pamatyti, kad mūsų širdys taptų ramybės vieta ir mylima šventykla, į kurią Jėzus su džiaugsmu ateina.

PASIAUKOJIMO MALDA

Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien Tavo akivaizdoje ir Tavo rankose aš atnaujinu ir patvirtinu šventojo Krikšto įžadus. Visiems laikams atsižadu šėtono, visų jo darbų ir visiškai aukoju save Švenčiausiajai Jėzaus Kristaus Širdžiai. Vykdydamas Dangiškojo Tėvo valią noriu nešti savo kryžių ir sekti Kristumi per visas savo gyvenimo dienas. O Marija, visų dangaiškųjų galybių ir visos Bažnyčios akivaizdoje aukoju save Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Būk mano Motina ir Karalienė. Su visišku paklusnumu ir meile patikiu Tau savo kūną ir sielą, visa, ką turiu, matomą ir nematomą, savo praeities, dabarties ir ateities  savo gerųjų darbų vaisius. Suteikiu Tau visišką laisvę  pagal Tavo šventąją valią naudotis manimi ir viskuo, kas man priklauso, didesnei Dievo garbei dabar ir per amžius. Amen.