Šventosios Dvasios kvietimas

Ateik, Šventoji Dvasia, ateik per Nekaltosios Mergelės Marijos, Tavo mylimos Sužadėtinės, užtarimą! (3 kartus)

 † Šventasis Raštas: Luko 23:35b–43

35 Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Seniūnai tyčiodamiesi kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo – tegul pats išsigelbi, jei jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“ 36 Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam perrūgusio vyno 37 ir sakydami: „Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!“ 38 Viršum jo buvo užrašas: „Šitas yra žydų karalius“.

39 Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“ 40 Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! 41 Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko blogo nėra padaręs“. 42 Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“ 43 Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“.

PATIKĖTI, KAD JĖZUS VIEŠPATUJA PASAULIUI

Ko prašau?
Širdies, pasiduodančios Jėzaus viešpatavimui nepaisant kančios ir net jos akivaizdoje.

• „O žmonės stovėjo ir žiūrėjo“ (35 eil.). Atsistosiu tarp minios, susirinkusios po kryžiumi, ir ilgesnę akimirką kontempliuosiu Nukryžiuotąjį Jėzų. Prašysiu gilaus įsijautimo į Jo kančią.
• Klausysiuosi žmonių šauksmo, kurie tyčiojasi iš Jėzaus ir Jį išjuokia (35–36 eil.). Atkreipsiu dėmesį, kaip triukšmas ir pyktis kontrastuoja su Jėzaus tylumu ir kantrybe. Į įžeidimo žodžius Jėzus atsako tyla.
• Vienam iš nusikaltėlių netilo ir nepakėlė Jėzaus tylios, nuolankios laikysenos (39 eil.). Ką galiu pasakyti apie savo laikyseną skriaudėjų atžvilgiu? Ar tikiu meile, stipresne už neapykantą?
• Jėzus, kuris leidžiasi nukryžiuojamas dėl žmonių neapykantos, parodo, kad žmogų ir visą pasaulį galima laimėti tik meile.
• Įdėmiai klausysiuosi nusikaltėlio žodžių, kuris ant kryžiaus išgyvena savo atsivertimą (41–42 eil.). Tik Nukryžiuotasis Jėzus sugebėjo užvaldyti nusikaltėlio širdį ir ją pakeisti (43 eil.). Jėzus taip pat prašo ir manęs leisti Jam tapti mano širdies Karaliumi, net jei ji apsunkinta nuodėme.
• Pagalvosiu apie savo nuodėmes, kurias man sunkiausia atiduoti Jėzui. Prašysiu Šventosios Dvasios gilaus tikėjimo, kad Jėzus nori kentėti šalia manęs kaip šalia nusikaltėlio, kad galėčiau patirti Jo apvalančią meilę. Jis nori, kad Jo prašyčiau panašiai kaip nusikaltėlis ant kryžiaus. Ko šią akimirką labiausiai norėčiau Jo prašyti?
• Išpažinsiu Jėzui savo meilę. Atversiu Jam savo širdį. Atiduosiu Jam save tokį, koks esu, tardamas:
  „Tu esi mano gyvenimo Viešpats ir Karalius.“

Dievo Motinos mokykloje:

Medžiugorjė – tai pasaulio klausykla. Marijos akivaizdoje lengviau atverti savo širdį Jėzui Šventojoje Išpažintyje; Ji padeda mums išpažinti Jam nuodėmes, kurių labiausiai gėdijamės arba kurių net nepastebime.

Dievo Motinos, Taikos Karalienės, žinia 2011 m. liepos 2 d.

„Brangūs vaikai! Šiandien kviečiu jus žengti sunkų ir skausmingą žingsnį – susivienyti su Mano Sūnumi. Kviečiu jus visiškai pripažinti ir išpažinti nuodėmę, apsivalyti. Nešvari širdis negali būti Mano Sūnuje ir su Mano Sūnumi. Nešvari širdis negali duoti meilės ir vienybės vaisiaus. Nešvari širdis negali daryti teisingų ir teisių darbų, ji negali būti Dievo meilės grožio pavyzdžiu tiems, kurie ją supa, ir tiems, kurie nepažino šios meilės. Jūs, Mano vaikai, susirenkate aplink Mane, kupini entuziazmo, troškimų ir vilčių, o Aš prašau Gerojo Tėvo, kad per Šventąją Dvasią į jūsų apvalytas širdis įdėtų Mano Sūnų – tikėjimą. Mano vaikai, klausykite Manęs, eikite su Manimi.“

Marija, padėk man nuoširdžiai išpažinti savo nuodėmes. Padėk tvirtai tikėti, kad Jėzus laukia mano atgailos žodžių, kaip laukė plėšiko prašymo – kad atleistų man ir priimtų mane į rojų. Amen.

PASIAUKOJIMO MALDA

Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien Tavo akivaizdoje ir Tavo rankose aš atnaujinu ir patvirtinu šventojo Krikšto įžadus. Visiems laikams atsižadu šėtono, visų jo darbų ir visiškai aukoju save Švenčiausiajai Jėzaus Kristaus Širdžiai. Vykdydamas Dangiškojo Tėvo valią noriu nešti savo kryžių ir sekti Kristumi per visas savo gyvenimo dienas. O Marija, visų dangiškųjų galybių ir visos Bažnyčios akivaizdoje aukoju save Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Būk mano Motina ir Karalienė. Su visišku paklusnumu ir meile patikiu Tau savo kūną ir sielą, visa, ką turiu, matomą ir nematomą, savo praeities, dabarties ir ateities  savo gerųjų darbų vaisius. Suteikiu Tau visišką laisvę pagal Tavo šventąją valią naudotis manimi ir viskuo, kas man priklauso, didesnei Dievo garbei dabar ir per amžius. Amen.