✞ Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

Šventosios Dvasios kvietimas

Ateik, Šventoji Dvasia, ateik per Nekaltosios Mergelės Marijos, Tavo mylimos Sužadėtinės, užtarimą! (3 kartus)

† Skaitinys iš Šventosios Evangelijos pagal Luką 17, 11–19

 Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos.
    Įeinant į vieną kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“
    Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko.
    Vienas iš jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. Jis dėkodamas parpuolė ant žemės Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis.
    Jėzus paklausė: „Argi ne dešimtis pasveiko? Kur dar devyni? Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę kaip tik šitas svetimtautis!“
    Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgydė tave“.
 
Aleliuja, aleliuja, aleliuja. Už viską dėkokite, nes tai Dievo valia jums Kristuje Jėzuje!

IŠLIKTI DĖKINGUME

Ko prašau?
Jautrios širdies, atviros dovanoms, ir malonės išlikti dėkingumo nusiteikime.

• Įeisiu į jaudinančią Jėzaus ir raupsuotųjų susitikimo sceną (eil. 11–12). Pamatysiu jų pūvančius kūnus, kenčiančius, liūdnus veidus. Jie stovi iš tolo, netekę teisės susitikti su artimaisiais.

• Dėkosiu Jėzui už savo gyvenimo stebuklą, už sveiką kūną, už grožį, už brangius susitikimus su man artimais žmonėmis, už tai, kad mano kančios yra mažesnės nei daugelio kitų kenčiančių žmonių.

• Išgirsiu jaudinantį dešimties raupsuotųjų šauksmą: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“ (eil. 13). Savo paskutinę viltį jie randa Jėzuje. Jie tiki, kad Jis gali juos išgydyti.

• Atsiminsiu tas savo gyvenimo situacijas, kai labai kentėjau, kai praradau viltį. Ar prisimenu savo maldas iš tų dienų? Ar šiandien mano širdis dar rauda dėl kokios nors patirties? Ar man nereikia „raupsuotųjų maldos“?

• Jėzus išgydo raupsuotuosius. Jis tai daro tada, kai jie to nesitiki: „Eidami jie buvo apvalyti“ (eil. 14). Ar pastebiu savo gyvenime malonės veikimą? Kokias malones esu iki šiol gavęs?

• Įsižiūrėsiu į išgydytąjį. Jis džiaugsmingai šaukia, šlovina Dievą (eil. 15–16). Pamatysiu jo spindinčias akis. Jis krenta prieš Jėzų ir Jam dėkoja. Ar prisimenu panašias savo gyvenimo akimirkas? Prisiminsiu jas. Už ką labiausiai dėkojau?

• Atkreipsiu dėmesį į Jėzaus skausmą. Jis kenčia dėl tų devynių išgydytųjų. Užsiėmę savo laime, jie pamiršo Jį (eil. 17–18). Jėzus klausia apie mano dėkingumą. Ar yra kas nors, už ką Jam dar nepadėkojau?

• Paversiu savo maldą spontaniška „šlovinimo litanija“. Šlovinsiu Jį už svarbiausius įvykius ir malones savo gyvenime:
  „Jėzau, šlovinu Tave už…“ 

  Marijos mokykloje:
  Iš Marijos gyvenimo nuolat kilo malda Dievui – šlovės malda: „Mano siela šlovina Viešpatį.“ Džiaugsme ir skausme ji visada stovėjo prieš Dievą su dėkinga širdimi, nes tikėjo, kad Jis yra geras. Marijos dėkingumas buvo būdas, kuriuo ji mylėjo Dievą. Ji mus moko, kad dėkojimas Dievui už viską, kas su mumis vyksta – už gera, už skausminga, už džiaugsminga ir šventa – veda mus į dvasinį augimą.

  Dievo Motinos, Taikos Karalienės, žinia 1988 m. rugpjūčio 25 d.:
  „Brangūs vaikai! Šiandien kviečiu jus visus džiaugtis gyvenimu, kurį jums davė Dievas. Vaikeliai, džiaukitės Dievu Kūrėju, nes Jis taip nuostabiai jus sukūrė! Melskitės, ir tegu jūsų gyvenimas būna džiaugsminga padėka, trykštanti iš jūsų širdies kaip džiaugsmo upė. Vaikeliai, nuolat dėkokite už viską, ką turite, už kiekvieną mažą dovaną, kurią jums davė Dievas. Tuomet Dievas visada laimins jus džiaugsmo palaiminimu. Ačiū, kad atsiliepėte į Mano kvietimą!“

  Malda:
  Marija, dėkingumo Motina, išmokyk mane dėkoti net už tai, ko nesuprantu. Išmokyk mane matyti Dievo dovanas ten, kur mano akys jų nemato. Tegu mano gyvenimas, kaip ir Tavo, tampa šlovinimu. Tyloje, tarnystėje, džiaugsme ir kryžiuje tegu skamba mano malda: aš šlovinu Tave, Viešpatie, už viską.

PASIAUKOJIMO MALDA

Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien Tavo akivaizdoje ir Tavo rankose aš atnaujinu ir patvirtinu šventojo Krikšto įžadus. Visiems laikams atsižadu šėtono, visų jo darbų ir visiškai aukoju save Švenčiausiajai Jėzaus Kristaus Širdžiai. Vykdydamas Dangiškojo Tėvo valią noriu nešti savo kryžių ir sekti Kristumi per visas savo gyvenimo dienas. O Marija, visų dangaiškųjų galybių ir visos Bažnyčios akivaizdoje aukoju save Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Būk mano Motina ir Karalienė. Su visišku paklusnumu ir meile patikiu Tau savo kūną ir sielą, visa, ką turiu, matomą ir nematomą, savo praeities, dabarties ir ateities  savo gerųjų darbų vaisius. Suteikiu Tau visišką laisvę  pagal Tavo šventąją valią naudotis manimi ir viskuo, kas man priklauso, didesnei Dievo garbei dabar ir per amžius. Amen.