✞ Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

Šventosios Dvasios kvietimas

Ateik, Šventoji Dvasia, ateik per Nekaltosios Mergelės Marijos, Tavo mylimos Sužadėtinės, užtarimą! (3 kartus)

†Skaitinys iš Šventosios Evangelijos pagal Matą 7, 21. 24–27

Anuo metu Jėzus bylojo savo mokiniams:

„Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į Dangaus Karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią.

Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos.

Kas klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į paiką žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio. Prapliupo liūtys, ištvino upės, kilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus.“ 

Tai Viešpaties žodis. 

Aleliuja, aleliuja, aleliuja. Ieškokite Viešpaties, kol Jį galima rasti; šaukite Jo, kol Jis arti.

PASTATYTI DIEVO ŽODĮ Į CENTRĄ

Ko prašau?

Nuoširdaus ir gilaus atsivėrimo Dievo valiai Jo žodyje.

• Jėzus kviečia mane apmąstyti žodžius, kuriuos Jis ištarė ant Kalno. Stengsiuosi prasibrauti per minią ir prieiti prie Jo. Atsistosiu arčiau kiek tik galiu arčiau Jo . Kontempliuosiu Jo meilę ir rimtį, su kuria Jis kalba man.

• Jėzus duoda programą Adventui ir visam gyvenimui: savo kasdienybės centre statyti Tėvo valią (21 eil.). Atkreipsiu dėmesį į tvirtumą, kuriuo Jis tai sako. Kokius jausmus manyje kelia Jo žodžiai? Ar tikrai ieškau Dievo valios ir ją atpažįstu?

• Jėzus perspėja mane dėl gyvenimo, paremto vien regimybe. Tikras Dievo valios ieškojimas pasireiškia konkrečiais gyvenimo darbais (21 eil.), o ne iškilmingomis deklaracijomis – kad ir sakramentiniais pažadais ar įžadais.

• Ilgiau sustosiu prie savo gyvenimo pašaukimo. Kontempliuosiu Jėzaus žvilgsnį. Paprašysiu Jo padėti man pažvelgti į savo gyvenimą Jo akimis. Kaip mano žodžiai, sprendimai ir pasirinkimai siejasi su mano kasdienybe?

• Jėzus rodo kelią, kuris garantuoja tvirtą ir autentišką gyvenimą. Tai – Jo žodis. Jis gali tapti atrama bet kurioje sunkioje situacijoje (24–25 eil.). Jei nuspręsiu juo gyventi, mano gyvenimas keisis. Be Jo žodžio statydamas gyvenu ant smėlio (26–27 eil.).

• Ką galiu pasakyti apie savo santykį su Dievo žodžiu? Ar tikrai tikiu, kad jis gali keisti mano gyvenimą? Prisiminsiu „audras“, kuriose patyriau Žodžio jėgą.

• Kuri Šventojo Rašto vieta iki šiandien man yra didžiausia atrama? Atsiversiu ją Biblijoje. Dažniau sugrįšiu prie jos maldoje. Paversiu ją trumpa malda. Galiu ją užrašyti ir kartoti per dienos darbus.

  Dievo Motinos mokykloje:
  Marija mus moko statyti namus ant uolos savo šeimose, skaitant Šventąjį Raštą.

  Dievo Motinos, Taikos Karalienės, 1996 m. rugpjūčio 25 d. žinia
  „Brangūs vaikai! Klausykitės, nes noriu kalbėti su jumis ir kviečiu jus labiau tikėti ir pasitikėti Dievu, kuris jus begaliniai myli. Vaikeliai, jūs nemokate gyventi Dievo malonėje, todėl dar kartą kviečiu visus nešiotis Dievo Žodį savo širdyse ir mintyse. Vaikeliai, padėkite Bibliją matomoje vietoje savo šeimoje, skaitykite ją ir gyvenkite pagal ją. Mokykite savo vaikus, nes jei nebūsite jiems pavyzdžiu, jie nutols nuo tikėjimo. Mąstykite ir melskitės, ir tada Dievas gims jūsų širdyse, ir jūsų širdys prisipildys džiaugsmo. Ačiū, kad atsiliepėte į Mano kvietimą!“

  Marija, Tu pastačiusi savo gyvenimą ant Dievo žodžio uolos. Padėk man kasdien statyti ant tvirto pamato: klausyti ir išgyventi Jėzaus žodį, pasitikėti, būti ištikimam mažose pareigose. Kai ant manęs užtvins lietus ir baimės vandenys, laikyk mane tvirtai prie savęs, padėk prisiminti Žodį, kuris niekada nepraeis. Amen.

PASIAUKOJIMO MALDA

Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien Tavo akivaizdoje ir Tavo rankose aš atnaujinu ir patvirtinu šventojo Krikšto įžadus. Visiems laikams atsižadu šėtono, visų jo darbų ir visiškai aukoju save Švenčiausiajai Jėzaus Kristaus Širdžiai. Vykdydamas Dangiškojo Tėvo valią noriu nešti savo kryžių ir sekti Kristumi per visas savo gyvenimo dienas. O Marija, visų dangiškųjų galybių ir visos Bažnyčios akivaizdoje aukoju save Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Būk mano Motina ir Karalienė. Su visišku paklusnumu ir meile patikiu Tau savo kūną ir sielą, visa, ką turiu, matomą ir nematomą, savo praeities, dabarties ir ateities  savo gerųjų darbų vaisius. Suteikiu Tau visišką laisvę pagal Tavo šventąją valią naudotis manimi ir viskuo, kas man priklauso, didesnei Dievo garbei dabar ir per amžius. Amen.