24 (27.09)

✞Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen.

ŠVENTOS DVASIOS KVIETIMAS

Ateik, Šventoji Dvasia, ateik per Nekaltosios Mergelės Marijos Širdies, Tavo mylimos Nuotakos, užtarimą! (3x)

Lk 9 (18-22)

18 Kartą, kai Jėzus nuošaliai vienas meldėsi, su juo buvo ir mokiniai. Jis paklausė juos: „Kuo mane laiko žmonės?“

19 Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, treti sako: prisikėlęs vienas senųjų pranašų.“

20 Tada jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“ Petras atsakė: „Dievo Mesiju.“

21 Jėzus sudraudė juos, įsakydamas niekam to nepasakoti.

Jėzus apie savo mirtį

22 Jis dar pridūrė, jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikeltų.

LAIKYTIS JĖZAUS DVASINĖSE PAGUODOSE IR NEPAGUODOSE

Ko aš klausiu?

Apie gilų ir ištikimą ryšį su Jėzumi.

– Sėdėsiu šalia Jėzaus, kuris meldžiasi vienas (18 eil.), ir kontempliuosiu Jo susikaupimą, maitinamą Jo vidinio pasinardinimo Tėvo akivaizdoje. Prašysiu Jo padėti man meditacijoje rasti tylą ir susikaupti.

– Kartu su Jėzumi grįšiu pas Jo mokinius. Ir išgirsiu klausimą, kurį Jis užduos po kurio laiko: „Kuo žmonės mane laiko? (t. 18). Stebėsiu mokinių reakcijas. Ir aš išklausysiu jų atsakymus (19 eil.).

– Pagalvosiu, kad Jėzus gali ateiti pas mane ir užduoti panašų klausimą: „Kuo Jį laiko žmonės, su kuriais gyvenu kasdien? Prisiminsiu artimiausius žmones. Kurie mane priartina prie Jėzaus, o kurie tolina nuo Jo?

– Aš užmegsiu intymų artumą su Jėzumi. Aš leisiu Jam žiūrėti tiesiai man į akis, giliai į širdį. Išgirsiu Jo tylų, mylintį klausimą: „Kas Aš tau…? (t. 20).

– Ilgiau pasiliksiu prie Jėzaus klausimo. Ir tegul Jis prasiskverbia į mano protą, sielą ir širdį. Išklausysiu savo vidinę patirtį. Ir aš atsakysiu Jam teisingai, o ne taip, kaip norėčiau.

– Jėzus man primena, kad kelias į gyvenimo pilnatvę kartais veda per daug kančių (22 eil.). Kokius širdies ir proto judesius pažadina manyje žinia apie Jo kančią! Nuoširdaus pokalbio metu papasakosiu Jam apie savo baimes, nerimą ir pasipriešinimą.

– Visa širdimi prisiglausiu prie Jėzaus ir kartosiu: „Kad ir kas nutiktų, žinau, kad Tu esi mano Gelbėtojas, pasitikiu Tavimi!

Dievo Motinos mokykloje

Marija veda mus pas Mesiją. Ji ragina mus: „Sekite paskui mus su džiaugsmu. (2010-07-25). „Aš, kaip Jo Motina, buvau su Juo skausme ir kančioje, taip pat, mano vaikeliai, esu su jumis gyvenime skausme, kančioje, džiaugsme ir meilėje“ (2018-03-02).

Medžiugorje, 1999 m. vasario 25 d. pranešimas per regėtoją Maria Lunetti:

„Brangūs vaikai! Ir šiandien esu su jumis ypatingu būdu apmąstydama ir gyvendama Savo Širdyje Jėzaus kančią. Vaikeliai, atverkite savo širdis ir duokite Man viską, kas jose yra: džiaugsmus, liūdesius ir kiekvieną skausmą, net ir mažiausią, kad galėčiau tai padovanoti Jėzui, kad Jis savo neišmatuojama meile uždegtų ir paverstų jūsų sielvartus Jo prisikėlimo džiaugsmu. Todėl jus kviečiu, vaikeliai, ypatingu būdu dabar atverti savo širdis maldai, kad per maldą taptumėte Jėzaus draugais. Ačiū, kad atsiliepėte į Mano kvietimą.”

Marija, ačiū, kad išmokei mus mylėti kenčiantį Jėzų, nenusiminti, nebijoti kančios. Tu mokai mus kontempliuoti kryžiaus kelią, melstis po kryžiumi, melstis su kryžiumi rankose. Užtark mus, kad kartu su Tavimi ir Jėzumi priimtume kiekvieną, net ir mažiausią, kančią. Šiandien aš ypač dėkoju Tau už šiuos žodžius: „Mano Sūnus iškentė skausmą, nes prisiėmė ant Savęs jūsų nuodėmes „Kol jūs kenčiate skausmą, kol jūs kenčiate, dangus įžengia į jus ir į visus, kurie yra šalia, jūs teikiate dalelę dangaus ir daug vilties. (2017-09-2). Mūsų Motina moko mus kančiose užmegzti gilų ir artimą ryšį su Jėzumi. Amen.

PASIAUKOJIMO MALDA

Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien Tavo akivaizdoje ir Tavo rankose aš atnaujinu ir sutvirtinu savo krikšto įžadus. Visiems laikams atsižadu šėtono, visų jo darbų ir visiškai aukoju save Švenčiausiajai Jėzaus Kristaus Širdžiai. Noriu nešti savo kryžių ir sekti Kristumi per visas savo gyvenimo dienas, pagal Dangiškojo Tėvo valią. O Marija, visų dangiškųjų galybių ir visos Bažnyčios akivaizdoje, aukoju save Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Būk man Motina ir Karalienė. Su visišku paklusnumu ir meile patikiu ir aukoju Tau savo kūną ir sielą, visa, ką turiu, matomą ir nematomą, savo gerųjų praeities, dabarties ir ateities darbų vaisius. Suteikiu Tau pilną laisvę Savo nuožiūra visiškai naudotis manimi ir viskuo, kas man priklauso, pagal Tavo šventą valią didesnei Dievo garbei dabar ir per amžius. Amen.