✞ Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen.

ŠVENTOS DVASIOS KVIETIMAS

Ateik, Šventoji Dvasia, ateik per Nekaltosios Mergelės Marijos Širdies, Tavo mylimos Nuotakos, užtarimą! (3x)

Lk 7, 36-50

36 Vienas fariziejus užsiprašė Jėzų pietų. Atėjęs į fariziejaus namus, jis sėdo prie stalo.

37 Ir štai moteris, kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė, patyrusi, kad jis fariziejaus namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo ir,

38 verkdama priėjusi iš užpakalio prie jo kojų, ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo jo kojas ir tepė jas tepalu.

39 Tai matydamas fariziejus, kuris buvo Jėzų pasikvietęs, samprotavo pats vienas: „Jeigu šitas būtų pranašas, jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri jį paliečia, – kad ji nusidėjėlė!“

40 O Jėzus prabilo: „Simonai, turiu tau ką pasakyti.“ Tas atsiliepė: „Sakyk, Mokytojau!“

41 „Skolintojas turėjo du skolininkus. Vienas buvo skolingas penkis šimtus denarų, o kitas -penkiasdešimt.

42 Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Katras labiau jį mylės?“

43 Simonas atsakė: „Manau, jog tasai, kuriam daugiau dovanota.“ Jėzus tarė: „Teisingai nusprendei.“

44 Ir, atsisukęs į moterį, jis tarė Simonui: „Matai šitą moterį? Aš atėjau į tavo namus, tu nedavei man vandens kojoms nusimazgoti, o ji suvilgė jas ašaromis ir nušluostė savo plaukais.

45 Tu manęs nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi man kojų.

46 Tu aliejumi man galvos nepatepei, o ji tepalu patepė man kojas.

47 Todėl aš tau sakau: jai atleidžiama daugybė jos nuodėmių, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli.“

48 O jai tarė: „Atleidžiamos tau nuodėmės.“

49 Sėdintieji kartu už stalo pradėjo svarstyti: „Kas gi jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!“

50 O jis dar tarė moteriai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami!“

PRAŠYKITE ŠIRDIES SKAISTUMO IR RAMYBĖS

Ko aš klausiu?
Apie paprastumą, atvirumą susitikimuose su Jėzumi ir širdies skaistumą.

– Įeisiu su Jėzumi į fariziejaus Simono namus (36-38 eil.). Ir aš sėdėsiu prie stalo. Aš atkreipsiu dėmesį į nusidėjėlę, kuri kreipiasi į Jėzų su dideliu pasitikėjimu ir švelnumu. Simonas ir svečiai sutrikę. Kaip ji gali tai padaryti? Kodėl Jis ją priima?

– Kokie jausmai manyje nubunda, kai matau šios moters elgesį? Ką galiu pasakyti apie savo santykius su Jėzumi, kai jaučiuosi labai nuodėminga(s)? Ar galiu suklupti prie Jo taip, kaip ji? Kaip tada atrodytų mano malda?

– Apmąstysiu šios moters paprastumą ir atvirumą. Visas jos dėmesys sutelktas į Jėzų (38 eil.). Simono požiūris kitoks. Jis yra paslaptingas ir kupinas įtarimų. Jis nesidalina tuo, ką patiria (39 eil.). Kurioje iš šių dviejų pozicijų aš atsiduriu?

– Klausysiuosi Jėzaus žodžių apie šios moters dosnumą ir meilę (44-47 eil.). Jis pastebi kiekvieną jos gestą ir sako, kad ji „labai mylėjo“. Ką galiu pasakyti apie savo dosnumą ir meilę? Ar paprašysiu Jėzaus parodyti, kas Jam labiausiai patinka mano elgesyje?

– Tada klausysiuosi Jėzaus žodžių, skirtų Simonui: „Tu man nedavei…“, „Tu man nedavei…“. (t. 44-47). Ko dar negaliu duoti Jėzui? Kokiu būdu pasireiškia mano šaltumas ir abejingumas Jėzui?

– „Daugelis nuodėmių jai atleistos“ (47 eil.). Aš manysiu, kad Jėzus nori pasakyti tuos pačius žodžius ir man. Jis mato mane iki pat gelmių, žino mano mintis, širdį ir sąžinę. Prašysiu Jo, kad suteiktų man galimybę patirti Jo atleidžiančią meilę, ypač atgailos sakramente.

– Apkabinsiu Jėzų ir ašaromis nuplausiu Jam kojas. Aš pabučiuosiu Jį. Aš paprašysiu: „Jėzau, grąžink mano širdžiai skaistumą ir ramybę!

Dievo Motinos mokykloje:

Marija veda mus pas Jėzų per nuoširdžią šventą Išpažintį. Ji kiekvieną mėnesį kviečia mus išpažinti širdimi. Ramybė širdyje reiškia tyrą širdį.

Dievo Motinos, Taikos Karalienės, 2007 m. vasario 25 d. pranešimas

„Brangūs vaikai! Šiuo Gavėnios laiku atverkite savo širdį Dievo gailestingumui. Dangiškasis Tėvas nori išvaduoti kiekvieną iš jūsų iš nuodėmės vergijos. Todėl, vaikeliai, išnaudokite šį laiką ir Išpažinties susitikime su Dievu palikite nuodėmę ir apsispręskite už šventumą. Darykite tai iš meilės Jėzui, kuris atpirko jus visus Savo krauju, kad būtumėte laimingi ir ramūs. Atminkite, vaikeliai, jūsų laisvė yra jūsų silpnybė, todėl sekite Mano žinutes rimtai. Ačiū, kad atsiliepėte į Mano kvietimą.“

Marija, ačiū, kad priminei mums apie Šventosios Išpažinties vertę. Ačiū, kad išmokei mus išpažinti širdį. Tu kvieti mus keliauti pas Jėzų per maldą ir pasninką. Padėk mums būti sąžiningiems ir atviriems Šventojoje Išpažintyje, kad giliai patirtume Jo visa atleidžiančią meilę ir ramybę savo širdyse. Amen.

PASIAUKOJIMO MALDA

Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien Tavo akivaizdoje ir Tavo rankose aš atnaujinu ir sutvirtinu savo krikšto įžadus. Visiems laikams atsižadu šėtono, visų jo darbų ir visiškai aukoju save Švenčiausiajai Jėzaus Kristaus Širdžiai. Noriu nešti savo kryžių ir sekti Kristumi per visas savo gyvenimo dienas, pagal Dangiškojo Tėvo valią. O Marija, visų dangiškųjų galybių ir visos Bažnyčios akivaizdoje, aukoju save Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Būk man Motina ir Karalienė. Su visišku paklusnumu ir meile patikiu ir aukoju Tau savo kūną ir sielą, visa, ką turiu, matomą ir nematomą, savo gerųjų praeities, dabarties ir ateities darbų vaisius. Suteikiu Tau pilną laisvę Savo nuožiūra visiškai naudotis manimi ir viskuo, kas man priklauso, pagal Tavo šventą valią didesnei Dievo garbei dabar ir per amžius. Amen.