13 diena (16.09)

Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen.

ŠVENTOS DVASIOS KVIETIMAS

Ateik, Šventoji Dvasia, ateik per Nekaltosios Mergelės Marijos Širdies, Tavo mylimos Nuotakos, užtarimą! (3x)

Lk 7, 1-10

1 Baigęs visus tuos pamokymus klausytojams, Jėzus sugrižo į Kafarnaumą.

2 Ten vieno šimtininko branginamas tarnas sirgo ir buvo arti mirties.

3 Išgirdęs apie Jėzų, šimtininkas pasiuntė pas jį kelis žydų kilminguosius, prašydamas jį ateiti ir išgelbėti tarną.

4 Atėję pas Jėzų, jie labai prašė ir sakė: „Jis vertas, kad jam tai padarytum,

5 nes jis myli mūsų tautą ir mums yra pastatęs sinagogą.“

6 Jėzus nuėjo su jais. Prisiartinus prie namų, šimtininkas atsiuntė savo bičiulius jam pasakyti: „Viešpatie, nesivargink! Aš nesu vertas, kad užeitum po mano stogu.

7 Aš taip pat nelaikiau savęs vertu ateiti pas tave. Bet tark žodį, ir tepasveiksta mano tarnas!

8 Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi aš sakau kuriam nors iš jų: ‘Eik!’ -ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik čionai!’ – ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Padaryk tai!’ – ir jis daro.“

9 Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi šimtininku ir, atsigręžęs į jį lydinčią minią, tarė: „Sakau jums – nė Izraelyje neradau tokio didelio tikėjimo.“

10 Sugrįžę į namus, pasiųstieji rado tarną pasveikusį.

PASITIKĖKITE JĖZUMI IKI GALO

Ko aš klausiu?

Apie beribį pasitikėjimą Jėzumi krizės ir kančios būsenoje.

Atkreipsiu dėmesį į meilės ir pagarbos atmosferą tarp šimtininko, jo tarno ir žydų vyresniųjų (eil. 2-5). Šimtininkas prašo savo sergančio tarno, vyresnieji – šimtininko. Tarno kančia priartina juos prie Jėzaus ir vienas prie kito.

Ką galiu pasakyti apie savo santykius šeimoje, bendruomenėje, darbe? Aš papasakosiu apie juos Jėzui. Ką šiandien Jam labiausiai norėčiau pavesti?

– Kontempliuosiu Jėzų, kuris, išklausęs prašytojų, eina su jais į šimtininko namus (6 eil.). Suprantu, kad Jėzus nori būti pakviestas į mano namus, į mano kasdienę veiklą. Jis pasiruošęs eiti ten, kur kenčiu aš ir kur kenčia mano širdžiai brangūs žmonės.

Klausiu savęs Jėzaus akivaizdoje: ką mano namuose ir bendruomenėje labiausiai reikia išgydyti? Kur norėčiau pakviesti Jėzų? Kas labiausiai jaudina mano širdį ir protą?

– Klausysiuos šimtininko išpažinties. Jis laikosi Jėzaus žodžio. Jis tiki Jo žodžio galia. Jis įsitikinęs, kad tik Jėzaus žodis gali išgydyti. Prašysiu gilaus tikėjimo Dievo Žodžio galia malonės.

Prisiminsiu žodžius iš Šventojo Rašto, kurie suvaidino ypač svarbų vaidmenį mano gyvenime. Kokie buvo tie žodžiai? Stengsiuosi dažnai prie jų sugrįžti ir melstis Jėzui.

– Jėzus yra kupinas susižavėjimo didžiuoju šimtininko tikėjimu. Ką Jis galėtų pasakyti apie mane ir mano dvasinį gyvenimą? Ką Jis šiandien rastų mano širdyje?

– Prieisiu prie Jėzaus ir paprastais žodžiais, kaip šimtininkas, išpažinsiu Jam savo menkumą ir bevertiškumą. Pakviesiu Jį „po savo stogu“. Aš paprašysiu Jo išgydyti mane nuo visko, kas silpnina ir atšaldo mano tikėjimą.

Dievo Motinos mokykloje:

Marija su mumis dalijasi: „Mano žemiškas gyvenimas buvo paprastas. Mėgau ir mėgavausi smulkmenomis. Mylėjau gyvenimą – Dievo dovaną, nepaisant to, kad skausmas ir kančia pervėrė Mano Širdį. Mano vaikai, Aš turėjau tikėjimo galią ir beribį pasitikėjimą Dievo meile. Visi, kurie turi tikėjimo galią, yra stipresni. Tikėjimas skatina gyventi gerai, tada Dievo meilės šviesa visada ateina norimu momentu. Tai jėga, kuri palaiko skausme ir kančioje. Mano vaikai, melskite tikėjimo ir pasitikėjimo Dangiškuoju Tėvu stiprybės. Ir nebijokite“. (2018-03-18)

Marija mus moko, kad Šventoji Dvasia didina mūsų tikėjimą, kad tikėjimas auga maldoje širdimi, kasdieniame Šventojo Rašto apmąstyme.

Dievo Motinos pranešimas per regėtoją Mirjaną Soldo, 2008 m. spalio 2 d.

„Brangūs vaikai! Vėl kviečiu jus į tikėjimą. Mano motiniška širdis nori, kad jūsų širdis būtų atvira ir galėtumėte jai pasakyti: „Tikėkite! Mano vaikai, tikėjimas yra vienintelis dalykas, kuris suteikia jėgų gyvenimo išbandymuose. Tai atnaujins jūsų sielą ir atvers vilties kelius. Aš esu su jumis. Rengiu jus šalia Savęs, nes noriu jums padėti, noriu, kad galėtumėte padėti savo artimui atrasti tikėjimą – vienintelį gyvenimo džiaugsmą ir viso mūsų gyvenimo laimę. Ačiū!”

Jėzau, Tave palietė šimtininko tikėjimas. Aš vis dar taip toli nuo tokio tikėjimo Tavo Žodžiu, kaip jis. Viešpatie, tik ištark žodį ir mano tikėjimas bus išgydytas. Prašau padėk mano netikėjimui. Šventoji Dvasia, didink mano tikėjimą. Marija, Tu sakei: „Jūsų tikėjimo šaknys tebūna malda ir amžinojo gyvenimo viltis“. Padėkite mums pamatyti, kas silpnina ir atšaldo mūsų tikėjimą. Padėk mums atsiversti, kad mūsų tikėjimas būtų stiprus, aiškus ir nepajudinamas. Amen.

PASIAUKOJIMO MALDA

Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien Tavo akivaizdoje ir Tavo rankose aš atnaujinu ir sutvirtinu savo krikšto įžadus.

Visiems laikams atsižadu šėtono, visų jo darbų ir visiškai aukoju save Švenčiausiajai Jėzaus Kristaus Širdžiai. Noriu nešti savo kryžių ir sekti Kristumi per visas savo gyvenimo dienas, pagal Dangiškojo Tėvo valią.

O Marija, visų dangiškųjų galybių ir visos Bažnyčios akivaizdoje, aukoju save Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Būk man Motina ir Karalienė.

Su visišku paklusnumu ir meile patikiu ir aukoju Tau savo kūną ir sielą, visa, ką turiu, matomą ir nematomą, savo gerųjų praeities, dabarties ir ateities darbų vaisius. Suteikiu Tau pilną laisvę Savo nuožiūra visiškai naudotis manimi ir viskuo, kas man priklauso, pagal Tavo šventą valią didesnei Dievo garbei dabar ir per amžius. Amen.

Read Previous

BŪKITE VILTIES IR MALDOS ŽMONĖS (Tėvas Liubo Kurtovičius, OFM)

Read Next

14 diena (17.09)