2001 m. sausio 25 d. pranešimas:

„Brangūs vaikai! Šiandien kviečiu jus, kad atnaujintumėte maldą ir pasninką su dar didesniu entuziazmu, kol malda taps jums džiaugsmu. Vaikeliai, kas meldžiasi, nebijo ateities, o kas pasninkauja, nebijo blogio. Kartoju dar kartą: vien tik per maldą ir pasninką galima sustabdyti ir karus – jūsų netikėjimo ir baimės dėl ateities karus. Esu su jumis ir mokau jus, vaikeliai: Dieve yra jūsų ramybė ir viltis. Todėl priartėkite prie Dievo ir skirkite Jam pirmą vietą savo gyvenime. Dėkoju jums, kad atsiliepėte į mano kvietimą.”

Už visus kardinolus, vyskupus, kunigu ir tikinčius vyrus ir moteris

PS 23

VIEŠPATS yra mano Ganytojas^[i2], –

man nieko netrūksta.

² Žaliose pievose mane paguldo,

prie ramių tvenkinių gano.

³ Jis atgaivina mano gyvastį,

veda teisumo takais, kaip dera jo vardui.

⁴ Nors einu per tamsiausią slėnį,

nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi.

Tavo ganytojo lazda ir vėzdas^[i3] – jie mane apgins.

⁵ Tu padengi man stalą

mano priešų matomoje vietoje,

patepi dosniai mano galvą aliejumi^[i4] –

sklidina mano taurė!

⁶ Tik gerumas ir ištikima meilė lydės mane

per visas mano gyvenimo dienas,

ir aš visados gyvensiu VIEŠPATIES Namuose.