3. Jėzaus gimimas
Tą naktį, kai turėjai pagimdyti savo Sūnų, Betliejaus šeimos užsidarė nuo Tavęs, Marija, ir nuo Tavo sužadėtinio Juozapo. Tvartelis buvo atidarytas – ir ten Tu, mama, laukei Tavo ir Dievo Sūnaus gimimo. Jis gimė ir buvo priimtas su Tavo švelnia motiniška meile. Angelai giedojo: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms!“ Pamaitinusi Jį, Tu paguldei Jį ėdžiose ir su giliu nuolankumu bei dėkingumu stebėjai ir pagarbinai Jį. Prisimindama, kas buvo pasakyta apie Jį, Tu svarstei tai Savo širdyje.
Marija! Ruošdamasis šventajai liturginei aukai noriu būti visiškai atviras. Nors mano širdis bjauri ir šalta, žinau, kad vis tiek galiu pasakyti: ateik, Viešpatie Jėzau, ir gimk mano širdyje, nes pirmiausia, Marija, pagimdei Jį tvartelyje. Ir ruošdamasis sutikti Jį liturginėje aukoje, noriu, kad meilės Jėzui malonė apglėbtų mane taip, kaip Tavo širdį apėmė motiniška meilė Jam. Noriu, kad nuo pačios minties, jog mano Dievas ateina pas mane ir gimsta man, mano širdis giedotų džiaugsmingą angelų giesmę, ir su šia giesme galėčiau padaryti viską Tėvo šlovei ir tapti geros valios žmogumi.
Noriu, kad mano širdis būtų pasirengusi Jį priimti, garbinti ir turėti savo kasdieniame gyvenime. Noriu nuolat Jį garbinti savo širdyje ir nuolat atpažinti savo artimuose. Šiuo savo pasiruošimo momentu prašau Eucharistinės meilės malonės gimusiam Jėzui, kad nuo šios akimirkos galėčiau mylėti Jėzų, nes ir Jis pamilo mane. Kiekvieną dieną Jis man gimsta iš naujo ant altoriaus ir trokšta gimti mano širdyje.
Padėk man, o Marija, kad kiekvieną dieną aš nuolat ruoščiausi Jo gimimui ir augimui manyje. Tegul šios Šventosios Mišios man būna tai, kas buvo Betliejus Tau. Leisk man priimti Jėzų su meile širdyje ir garbinti Jį giliai, nuolankiai… Tegul šios Mišios tampa Viešpaties atėjimo patirtimi – piemenims tai buvo momentas, kai juos apšvietė šviesa ir jie sužinojo, kad Mesijas gimė. Leisk man būti pasiruošusiam nors akimirką palikti viską, kad atsidurčiau Betliejuje ir sutikčiau jį. Tegul šios Mišios man tampa panašios į išminčių patirtį.
Pamatę žvaigždę, jie sužinojo apie Mesijo atėjimą ir ieškojo Jo. Jie įveikė visus sunkumus ir pagaliau surado Tave, Motina, su Tavo pirmagimiu. Tegul kiekvienos Mišios man būna toks pat naujas ir dieviškas įvykis.
(Perskaityk „Kalėdų dramą“)
Tėve mūsų, 10 Sveika, Marija, Garbė Dievui Tėvui, O mano Jėzau…
4. Jėzaus paaukojimas šventykloje
Marija, paklusni įstatymui, Tu nuėjai į šventyklą su savo sužadėtiniu Juozapu ir atsinešei savo vaikelį, savo pirmagimį. Tu paaukojai pirmąją Naujojo Testamento auką už pasaulio išgelbėjimą. Paaukojai ją su meile ir atsidavimu. Ačiū Tau, o Marija.
Ir, ruošdamasis susitikti su Viešpačiu liturginėje aukoje šioje bažnyčioje, prašau Viešpaties kartu su Tavimi už kunigą, kuris tarnaus liturginei aukai. Dabar dėkoju už pašaukimą, kurį Viešpats Jam suteikė, ir už tai, kad jis (jei pažįstu šį kunigą, vadinu jo vardu…) priėmė savo pašaukimą.
Tėve mūsų, 10 Sveika, Marija, Garbė Dievui Tėvui, O mano Jėzau…
Viešpatie, prašau Tavęs, pasigailėk šio kunigo. Atsiųsk jam savo Šventąją Dvasią, kad jis su meile tarnautų liturginei aukai. Įkvėpk jį! Tegul jo širdis būna pasirengusi šiam susitikimui su Tavimi. Įkvėpk jį, kad jis galėtų skelbti Tavo žodį su meile ir aiškinti jį Dvasios galia. Tegul Jam patikėtas žodis atranda vietą jo širdyje ir duoda vaisių jo gyvenime.
Prašau Tavęs už visus pasaulio kunigus, kad jie su didele meile tarnautų tikėjimo slėpiniams. Žinau, kad yra tokių, kuriems sunku, nes jie serga ir skursta, nes jaučiasi vieniši. Marija, kartu su Tavimi pavedu juos Viešpačiui. Tegul Jis juos išgydo ir praturtina savo meile.
Tegul Jis, Dievas, būna su jais – kad jie nebūtų vieni. Ypač tau patikiu ir aukoju kunigus, praradusius meilę tikėjimo slėpiniams, kurie nebedega Eucharistinės aukos šventimu, kurie iki galo netiki, kad Tavo Sūnaus siela ir kūnas yra prisidengę duona ir vynu, kurie priima Ostiją paviršutiniškai, kurie neturi valios, neturi laiko gyventi gilų dvasinį gyvenimą.
Kartu su Tavimi, o Marija, aukoju ir visus tuos, kurie pajuto dvasinį pašaukimą ir yra kelyje į kunigystę. Tegul jie auga Eucharistinėje meilėje per Šventosios Dvasios malonę, kad vieną dieną, kaip kadaise Tu bažnyčioje, su meile ir aistra galėtų aukoti liturginę auką ir tapti džiaugsmingais Dievo slėpinių dalyviais.
Šventykloje Dievo šventieji, vyresnysis Simeonas ir pranašė Ona, atpažino pasaulio Gelbėtoją Tavo rankose. Ir jie šlovino Dievą. Tada vyresnysis Simeonas išsakė savo himną:
„Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs
leisti savo tarnui ramiai iškeliauti,
nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,
kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje:
šviesą pagonims apšviesti
ir tavosios Izraelio tautos garbę“ (Lk 2, 29–32).
Marija, į šią maldą ir pasiruošimą Šventoms Mišioms įtraukiu visus senus žmones ir ligonius, kurie nori dalyvauti, bet negali dėl senatvės ir ligos. Tegul jie atneša savo kryžius ir savo ligas Viešpačiui ir suvienija juos su Jo auka vardan savo asmeninio ir pasaulio išganymo.
Tau patikiu ir tuos, kurie gali ateiti į Mišias, bet prarado tikėjimą ir neateina. Ir galiausiai, aš taip pat patikiu Tau visus, kurie niekada nežinojo ir negirdėjo apie nuostabų Eucharistinės meilės stebuklą.
Tėve mūsų, 10 Sveika, Marija, šlovė Dievui Tėvui, O mano Jėzau…
5. Jėzaus suradimas
O Marija, Tu užauginai savo pirmagimį sūnų kartu su savo sužadėtiniu Juozapu. Jūsų šeima gyveno pagal Dievo įstatymą, melsdamasi, pasninkaudama ir laikydamasi šabo bei kitų įstatymo nuostatų. Be to, norėdami įvykdyti įstatymą, su savo dvylikamečiu sūnumi išvykote į piligriminę kelionę į Jeruzalės šventyklą. Pakeliui jus ištiko didelė nelaimė. Tris dienas liūdėdami ieškojote Jėzaus, o paskui džiaugsmingai radote Jį šventykloje. Žodžių, kuriuos išgirdai tuo metu, nesupratai, bet išlaikei juos savo širdyje.
Marija, Tu nori, kad Šventosios Mišios mums būtų džiaugsmingas susitikimas su Viešpačiu, gyvuoju Dievu. Štai aš, Marija, šventykloje, kur įsikūnijęs Dievas, Tavo Sūnus, mūsų Viešpats, gyvena. Noriu rasti Jį čia. Noriu vėl sutikti Jį čia, vėl Jį rasti, ir noriu širdyje išlaikyti žodžius, kuriuos Jis man pasakys. Noriu, kad mano liūdesys ir sumišimas virstų džiaugsmu ir pasitikėjimu, visišku atsidavimu Viešpačiui. Šiame susitikime noriu pakeisti savo gyvenimą. Aš noriu nuolat melstis ir nuolat gyventi su Juo, kaip ir Tu.
O Marija, Tu ir šiandien ieškai savo sūnų ir dukterų, tų, kurių nėra šventykloje, tų, kurie pasiklydo gyvenimo keliuose, kurie leidžiasi trikdomi ir stabdomi ir vėluoja arba nepasiekia savo dieviškosios paskirties. Tu ieškai ir tų, kurie nori vykdyti Tėvo valią, bet yra silpni ir bejėgiai. Kartu su gedinčiais tėvais dalijiesi liūdesiu ir sielvartu, kai jie kenčia dėl savo vaikų, kai jų vaikai praranda ir sunaikina save blogyje ir nuodėmėje. Tegul visų tėvų liūdesys virsta džiaugsmu. Tegul jie ir jų vaikai džiaugiasi šeimos vienybe ir patiria meilės ir taikos laimę, kylančią iš abipusio pasiaukojimo ir abipusės pagarbos.
Tėve mūsų, 10 Sveika, Marija, Garbė Dievui Tėvui, O mano Jėzau…
Tėvas Slavko Barbaričius, OFM