2025 05 25 Dievo Motinos pranešimas

Brangūs vaikai! Šiuo malonės metu kviečiu jus būti vilties, ramybės ir džiaugsmo žmonėmis, kad kiekvienas žmogus  būtų taikdarys ir mylėtų gyvenimą. Prašykite, vaikeliai, Šventosios Dvasios, kad pripildytų jus drąsos ir atsidavimo savo Šventosios Dvasios galia. Ir šis laikas bus jums dovana ir kelias šventume į amžinąjį gyvenimą. Aš esu su jumis ir myliu jus. Dėkoju, kad atsiliepėte į Mano kvietimą.“  ( Bažnyčiai pritariant)

•  Šiuo malonės metu kviečiu jus būti vilties, ramybės ir džiaugsmo žmonėmis, kad kiekvienas žmogus galėtų būti taikdarys ir mylėtų gyvenimą.

Dievo Motina primena mums, kad laikas, kurį gyvename su Ja, yra malonės metas. Kodėl Ji tai sako? Tarsi mes to nežinotume? Dievo Motina padeda mums to nepamiršti, nes galime dėl to gailėtis, kai tas laikas praeis, kai suprasime, ką praleidome. Štai kodėl taip svarbu tai suvokti ir kuo geriau juo panaudoti.

Aš jus kviečiu. Ir suvokime tai, nes esame įpratę, kad Dievo Motina mus šaukia. Tai malonė, kad Dievo Motina mus kviečia kažką daryti, nes tai reiškia, kad Ji mumis pasikliauja, kad mes Jai esame svarbūs ir kad ir mes galime prisidėti ir padėti Jai, mūsų Motinai, įgyvendinti Jos planus. Negalvokime, kaip tai sunku ir atsakinga! Tai didelė malonė būti pakviestam! Tai privilegija būti Dievo Motinos plano dalimi!

Šis kvietimas yra Dievo Motinos troškimas, kad būtume vilties, ramybės ir džiaugsmo žmonės. Šio kvietimo prasmė yra gyvenimas, kad galėtume duoti. Mums gera, jei tampame vilties, ramybės ir džiaugsmo žmonėmis, nes dėl to jaučiamės gerai. Kaip nuostabu turėti viltį, ramybę ir džiaugsmą!

Tačiau mūsų gyvenimo ir pastangų prasmė tuo nesibaigia, ji tęsiasi. Pagrindinė Jėzaus veiklos dinamika yra tokia: ką Tėvas padarė man, Aš darau jums. Ką Aš padariau jums, darykite ir jūs vienas kitam. Kaip Aš jus mylėjau, taip ir jūs mylėkite vienas kitą. Dievo Motina visiškai seka savo Sūnaus pėdomis: turime tapti vilties, ramybės ir džiaugsmo žmonėmis ne tik sau, kad jaustumės gerai, bet ir kitiems, kad jie jaustųsi gerai, kad ir jie taptų taikdariais ir mylėtų gyvenimą. Pagal pavyzdį, kurį mums davė Jėzus, ir pagal pavyzdį, kurį mums duoda Mergelė Marija.

Pastaruoju metu pastebime, kad Dievo Motina vis dažniau ragina mus duoti, padėti kitiems. Priežastis paminėta aukščiau: dėl Jėzaus mąstymo būdo ir veiksmų. Tačiau galbūt yra ir kita priežastis: pasipriešinti laiko dvasiai, ypač individualizmui ir egoizmui, kurie šiandien vis labiau valdo pasaulį ir grasina įsigalėti. Šios laiko dvasios logika yra tokia: tegul man būna gerai, o kiti man nerūpi. Neseniai asmeniškai girdėjau vyrą sakant: Vaikai? Ne, nenoriu, kad jie sugadintų mano laimę ir malonumą.

Galime tik įsivaizduoti, kiek daug vienišų, nepaguodžiančių, nusivylusių, praradusių viltį, nelaimingų, vargšų žmonių būtų, jei sektume tokių savanaudiškų žmonių mąstysena. Kas nutiktų pasauliui, mums visiems, jei nebūtų žmonių, kurie aukojasi dėl kitų ir kurie savo meile ir gerumu skleidžia aplink save šilumą, gerumą, ramybę ir meilę? Kas nutiktų mums, jei nebūtų žmonių, kurie mums atleidžia, kurie mus priima? Ateitų ledynmetis. Mirtume iš sielvarto.

Žinoma, nėra lengva aukoti save, savo laiką ir meilę kitiems. Žinoma, nėra lengva atleisti, priimti kitus ir savo kryžių, būti kantriam su kitais, kai jie neatitinka mūsų troškimų ir lūkesčių. Tačiau būkime atviri: mes tikimės, kad kiti visa tai padarys už mus, ir visa tai mus džiugina. Todėl, jei tai džiugina mus, tai džiugins ir kitus, jei stengsimės dėl jų. Nors aukotis ir atiduoti savo laiką kitiems, atleisti, prisiimti kryžių ir kantriai pakelti kitų silpnybes kartais atrodo sunku ir nepopuliaru, nes atima iš mūsų paguodą, iš tikrųjų tai nėra taip sunku. Tai priklauso nuo meilės. Prisiminkime Dievo Motinos žodžius: „Kai tavyje nėra meilės, tau niekas neįmanoma, bet kai tavyje yra meilė, tau viskas įmanoma.“ Kažkas pasakė: „Malonu būti laimingu žmogumi, o dar maloniau, kai padedi kitiems tapti laimingais.“ Jaučiuosi gerai, kai esu vilties, ramybės ir džiaugsmo žmogus. Jaučiuosi tikrai puikiai. Bet ar galėčiau būti laimingas, jei būčiau vienintelis laimingas? Argi ne geriau, gražiau ir argi nesu laimingesnis, kai padedu ir kitiems būti laimingiems? Štai kur slypi tikroji laimė.

• Prašykite, vaikeliai, Šventosios Dvasios, kad pripildytų jus drąsos ir atsidavimo Savo Šventosios Dvasios galia.

Tačiau lieka klausimas: kaip praktiškai įgyvendinti tai, apie ką kalbėjome? Dievo Motina mums atskleidžia paslaptį: melskitės! Viskas su Mergele Marija įmanoma meldžiantis. Kodėl? Nes būtume pavargę, jei pasikliautume tik savo žmogiškomis jėgomis, kurios dažnai silpnos. Čia matome maldos prasmę: melstis reiškia prašyti Dievo stiprybės. Viską, ką darome, turime daryti su Dievu. Ši kryptis visiškai priešinga šėtono krypčiai, nes nuo pat pradžių jis norėjo, kad Adomas ir Ieva gyventų be Dievo, vieni, savarankiškai. Pažadėjo, kad tokiu būdu jie taps dievais. Tų, kurie tuo tikėjo ir judėjo šia kryptimi, veiklos pasekmės mums gerai žinomos: nuo galingos Romos imperijos, nuo Napoleono ir Hitlerio, Stalino ir komunizmo bei kitų ideologijų iki šių dienų. Visi šie galingi „dievai“ krito ir žuvo. Tas pats nutiks ir su modernizmo ideologija, kuri dabar atrodo galinga. Mums reikia ne tik žinių, bet ir stiprybės. Štai kodėl Mergelė Marija nori, kad melstumės Šventajai Dvasiai, nes Šventoji Dvasia suteikia stiprybės, o stiprybė yra drąsa ir atsidavimas. Drąsa yra vidinė stiprybė, padedanti mums eiti per gyvenimą be baimės, nebijant kliūčių, kurios atrodo sunkios ir neįveikiamos. O atsidavimas yra stiprybė, kuria patikime save ir viską, ką turime ir darome, į Dievo rankas. Trumpai tariant: turėti drąsos – reiškia atiduoti save Dievui, kad Jis galėtų mus vesti. Kadangi Mergelė Marija patyrė Šventąją Dvasią, mums tampa aišku, kodėl Ji kviečia mus melstis Šventajai Dvasiai.

Tačiau mums mažiau aišku, kodėl Ji nori, kad melstumėmės drąsos ir atsidavimo. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti keista, bet čia Ji vėl kalba iš savo patirties. Nes kas buvo drąsesnis už Mergelę Mariją, kuri nusprendė leistis į nuotykį su Dievu ir priimti Jo pasiūlymą, nepaisant to, kad buvo susižadėjusi su Juozapu, pradėti vaiką be jo, pradėti Dievo Sūnų?! Kas buvo drąsesnis už Mergelę Mariją, kuri pastojo be vyro ir gyveno aplinkoje, kurioje visi buvo pasiruošę ją užmėtyti akmenimis?! Ar yra didesnis atsidavimo ir nesavanaudiškumo pavyzdys nei Mergelė Marija, kuri visiškai atsidavė Dievui, kai tarė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė; tebūnie man pagal tavo žodį“?!

Ji, kurią pagal šiandienos standartus būtų galima pavadinti „silpna“, nugalėjo visus šio pasaulio galinguosius, nes buvo drąsi ir viską atidavė į Dievo rankas. Todėl ji moko mus savo paslapties, kad ir mes galėtume įveikti blogį.

• Ir šis laikas bus jums dovana ir šventas kelias  į amžinąjį gyvenimą.

Dievo Motina mums atskleidžia šio malonės laiko gelmę ir prasmę: tai dovana mums, nuostabi, nepelnyta, iš Dievo, iš Dievo Motinos. Ir ši dovana mums nėra duota kaip atlygis už kai kuriuos mūsų pasiekimus. Jos tikslas – suteikti mums galimybę ir įkvėpimą žengti šventumo keliu, vedančiu į amžinąjį gyvenimą. Šiuo metu kyla klausimas: ar ši dovana nėra mūsų privilegija? Kiek daug žmonių patyrė tokią malonę kaip mes? Kaip ir kiek mes naudojamės šia dovana? Kiek šis malonės laikas yra mūsų kelias šventume, o kiek – tuščias kelias?

• Aš esu su jumis ir myliu jus.

Kokie paprasti šie Dievo Motinos žodžiai! Tokie paprasti, kad galėtume juos lengvai apeiti ir praleisti. Bet tai būtų didelė klaida. Jų paprastume slypi gili prasmė. Aš esu su jumis. Tai reiškia: nebijokite, jūs ne vieni! Ar  kas nors įkvepia daugiau už tai? Aš jus myliu. Ar yra didesnė laimė už tai: žinoti ir jausti, kad mūsų Motina mus myli, kad mes nesame našlaičiai ir ne atsitiktiniai kūriniai šiame pasaulyje. Todėl net jei kartais manome, kad visuomenė, kurioje gyvename, yra savanaudiška visuomenė, kuri mus atmeta ir nuvertina, norėdama kad mūsų, krikščionių, visai nebūtų, vis tiek nėra didesnio džiaugsmo už tai: yra kažkas, kas mus myli, yra kažkas, kas mumis pasikliauja, yra kažkas, kam mūsų reikia – tai Motina Marija!

Kaip apmaudu ir koks gyvenimo švaistymas, jei mes, mažyliai, vaikštome po žvaigždėmis ir nesidalijame šia laime su kitais…