KVIEČIU JUS MELSTIS ŠIRDIMI (Tėvas Ljubo Kurtovičius, OFM)

2024 metų gegužės 25 dienos pranešimas

Brangūs vaikai! Šiuo malonės laiku kviečiu jus melstis širdimi. Vaikeliai, kurkite maldos grupes, kuriose skatinsite vieni kitus siekti gėrio ir augti džiaugsme. Vaikeliai, esate dar toli. Todėl iš naujo atsiverskite rinkdamiesi šventumo ir vilties kelią, kad Dievas jums gausiai duotų ramybės. Dėkoju, kad atsiliepėte į mano kvietimą.

Šį gegužės mėnesį, pašvęstą Palaimintajai Mergelei Marijai, Ji mus kviečia melstis širdimi. Sunku suskaičiuoti, kiek kartų savo pranešimuose Dievo Motina kalba apie širdį. Širdis yra Dievo Motinos pranešimų ir Medžiugorjėje praktikuojamo dvasingumo centras.

Akims, kad jos galėtų matyti, reikalinga šviesa, ausims reikia garso, kad jos girdėtų, o mūsų širdžiai taip pat reikia sąlygų, kad ji galėtų funkcionuoti ir kad mes patys tai galėtume patirti ir ją pajusti.

Šventasis Raštas mus moko, kad širdis yra žmogaus asmenybės centras. Sandora su Dievu yra įrašyta širdyje: „Tikėkite manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kada sudarysiu naują sandorą su Izraelio namais ir Judo namais. O šitokia yra sandora, kurią sudarysiu su Izraelio namais, atėjus toms dienoms, – tai VIEŠPATIES žodis, – įdiegsiu jiems savo įstatymą, jį įrašysiu jiems į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta. ” (Jer 31, 33). Širdyje yra žmogaus paslaptys, jo sąžinė. „Tas, kurio rankos nekaltos ir širdis tyra, kuris netrokšta to, kas tuščia, ir neprisiekinėja apgaulingai artimui.“ (Ps 24,4)

Naujajame Testamente širdis minima, kalbant ne tik apie džiaugsmą, meilę, bet ir nerimą, skausmą ir geismus. Žmogus pirma nusikalsta širdimi, tik paskui veiksmu. Širdis yra sąžinė, vidinė žmogaus šventovė, į kurią niekas, išskyrus Dievą, negali prasiskverbti. Dievo Motina, kaip tikra mama, kviečia mus savo motiniška širdimi, kad mūsų malda kiltų iš mūsų širdies ir pasiektų Dievo širdį.

Mums pažįstamos visos kliūtys ir sunkumai meldžiantis. Viena didžiausių yra mūsų mintys, išsiblaškymas, o kadangi gyvename pagreitintu laiku, mes pilni pranešimų, informacijos ir triukšmo, kuris vis labiau atitraukia mūsų dėmesį ir atitolina nuo savęs ir mūsų širdies.

Todėl reikalingi pratimai, disciplina ir pastovumas meldžiantis.

Žinoma, esame girdėję apie Jėzaus maldą, arba maldą širdimi. Turima omenyje labai sena krikščionių praktika, atsiradusi tarp vienuolių Rytuose. Tas maldas sudaro nuolat kartojami trumpi meldimai, o iš jų žinomiausia ir labiausiai paplitusi „Viešpatie Jėzau Kristau, Dievo Sūnau, pasigailėk manęs, nusidėjėlio!“ Taip melstis galima bažnyčioje, gamtoje, namuose, mieste, sėdint, vaikštant, gulint ar dirbant kokį darbą. Tokios praktikos tikslas yra susijungimas su Kristumi maldoje, kuri po truputį tampa mūsų prigimties dalimi, tampa lyg antruoju kvėpavimu, kuri iš mūsų proto pereina į širdį ir keičia mūsų sielą.

Ši malda sutalpina ir kalčių išpažinimą, ir mūsų tikėjimo turinį, ir yra santrauka visų šaukimų ir meldimų į Jėzų, pateiktų evangelijoje. Prisiminkime muitininką šventykloje: „Dieve, pasigailėk manęs, nusidėjėlio“, arba Jerichono neregį: „Jėzau, Dovydo sūnau, pasigalėk manęs!“ (Lk 18, 38)

Kartojimas ir atkaklumas meldžiantis tampa dvasine disciplina, kuri treniruoja mūsų protą ir širdį. Meldžiantis svarbu, kodėl ir į ką kreipiamės.

Šventasis Ivanas Klimakas sako: „Tavo malda turi būti paprasta. Neversk savęs daug pasakyti. Dangaus Tėvas niekada negali atmesti paprastų, nuolat kartojamų vaiko žodžių. Malda kartojama, kol tampa nenutrūkstama, sutampanti su kvėpavimo ritmu ir širdies dūžiais. Tikslas yra pasikeitimas, visiškas atsivertimas ir susijungimas su Dievu, buvimas Dievo šviesoje.

Panaši į Jėzaus maldą, arba maldą širdimi, yra Šventojo rožinio malda, kuria kreipiamės į Mergelę Mariją. Leiskime ir padėkime Jai, kad mus nuvestų pas Jėzų, kuris yra mūsų kelias, tiesa ir gyvenimas.

Malda

Mergele Marija, Tu, Kuri meldeisi su pirmąja Bažnyčia, su apaštalais, susirinkusiais paskutinės vakarienės menėje, laukiant Jėzaus pažado išsipildymo – Šventosios Dvasios, išmokyk mus melstis. Išmelsk mums malonę, kuri pažadintų mumyse tokį maldos ilgesį, kuris padės mums pasiekti Dievą.

Tu, kuri tapai pirmąja maldos grupės su apaštalais nare, išmelsk malonę visoms maldos grupėms, kad ištvertų ir nenustotų melstis. Ačiū Tau, o Marija, už tavo motinišką kvietimą, kuris paskatino sukurti daugybę maldos grupių, dėl kurio Dievas davė daug atsivertimo, šeimų išgijimo ir dvasinių pašaukimų malonių. Tegul mumyse ir per mus pasireiškia ir būna garbinama Dievo visagalybė ir gailestingumas daugeliui širdžių, ieškančių Dievo. Amen.

Read Previous

Kviečiame į kunigų rekolekcijas

Read Next

BURKITĖS Į MALDOS GRUPES (Terezia Gažiova)