“Brangūs vaikai! Šiuo malonės metu melskitės su manimi, kad gėris laimėtų jumyse ir aplink jus. Ypatingu būdu, vaikeliai, melskitės susivieniję su Jėzumi Jo Kryžiaus kelyje. Melskitės už šią žmoniją, kuri klajoja be Dievo ir be Jo meilės. Būkite malda, būkite šviesa ir liudytojai visiems tiems, kuriuos sutinkate, vaikeliai, kad gailestingasis Dievas galėtų pasigailėtų ir jūsų. Dėkoju, kad atsiliepėte į mano kvietimą.”

Dievo Motina, kaip tikra motina, nenustoja kviesti, drąsinti ir vesti savo vaikus Dieve randamo gyvenimo pilnatvės keliais. Dievo Motina nežino kito kelio,  tik maldą. Štai kodėl Ji mums sako šiame pranešime: Būkite maldingi, šviesūs ir liudykite. Šv. Pranciškaus Asyžiečio biografai sako, kad jis ne tik meldėsi, bet ir tapo malda. Nėra kito kelio į šviesą, kaip tik malda. Tie, kurie nuspręs melstis, bus apšviesti šviesos. Ir tik šviesa gali nušviesti ir parodyti kelią kitiems.

Iš Evangelijos žinome, kad Jėzus meldėsi ant Taboro kalno. Jo maldos vaisius buvo atsimainymas. Jo veidas spindėjo kaip saulė, o drabužiai tapo balti, pasakoja Evangelija.

Tik per maldą galime pažinti ir mylėti Dievą. Maldoje randame savo gyvenimo prasmę, stiprybę ir kryptį. Mes tampame tuo, kuo iš tikrųjų norime būti.

Vienoje dykumos tėvų istorijoje kalbama apie maldos prigimtį. Jaunas vienuolis paklausė senojo mokytojo: “Kiek laiko man prireiks, kad pasiekčiau nušvitimą?” Mokytojas atsakė: “Penkerių metų.” Tada vienuolis paklausė: “O jei aš  labai stipriai, tikrai stengsiuosi?” Mokytojas atsakė: “Dešimt metų.”

Malda yra Dievo gailestingumas. Niekada neturime to pamiršti. Bet ir Dievas karštai nori suteikti mums šią malonę. Tai taip pat yra malonė, dėl kurios gavimo galime stengtis ir patys. Pradėkime tiesiog prašydami iš Dievo maldos dvasios malonės.

Sunku būti maldos žmogumi, jei nuolat skubame, atliekame  šimtus užduočių ar rūpinamės milijonu dalykų, kuriuos reikia padaryti. Kad taptume malda, turime sulėtinti tempą. Išbandykite tai: užuot riję maistą, mėgaukitės kiekvienu kąsniu. Užuot skubėję gatve, vaikščiokite atsipalaidavę. Jei privalote ko nors laukti, atsispirkite pagundoms  tą laiką užpildyti  darbu. Verčiau išnaudokite tas kelias minutes, kad geriau suprastumėte jus supantį ir jumyse esantį pasaulį.

Malda prasideda nuo dėmesio. O dėmesys yra tai, ką galima puoselėti. Tempo sulėtinimas ir dėmesio sukaupimas yra raktas į maldą, o ji padidina tikimybę, kad ir kasdieniame gyvenime atrasime  Dievo pėdsakus.

Rašytojas E.L. Doktorovas kartą pasakė: “Planavimas rašyti nėra rašymas. Pasakoti žmonėms apie rašymą nėra rašymas. Rašymas yra rašymas.” Tą patį galima pasakyti ir apie maldą. Maldos planavimas nėra malda. Pasakoti žmonėms apie maldą nėra malda. Tik pati malda – malda. Malda yra pokalbis su Dievu. Malda sujungia mus su Dievu, kuris yra absoliutus gėris, tiesa ir grožis. Leiskime Dievui, kad   mumyse nugalėtų Jo prisikėlimo galia, kurią  galime pajusti per maldą, kuri priartina mus prie Viešpaties.

 Malda

Mergele Marija, Tu, kuri lydėjai savo Sūnų Jėzų Kryžiaus kelyje ir kuri nenustoji lydėti savo vaikų iki pasaulio pabaigos, užtark mus, melskis su mumis ir už mus, kaip meldeisi su pirmąja Bažnyčia. Tu,  malonės pilnoji, Tu palaimintoji,  išmintingoji, nes pasirinkai tai, kas dieviška ir amžina, padėk ir mums pasirinkti ir sekti tuo, kas nesunaikinama ir amžina. Mokyk mus, Mergele Marija, taip pat ir melstis, kad galėtume atkakliai eiti maldos keliu ir diena po dienos tapti malda, vedančia į šviesą, kuri yra Dievas. Tu, Dievo Motina, kuri esi pilna malonės, pilna Dievo ir visada atsigręžusi į Dievą, prašome, vesk mus pas Dievą, kad ir mes savo gyvenimu galėtume būti liudytojai visiems tiems, kurie ieško gyvenimo šviesos ir prasmės. Amen.