Dievo Motina mums kalba apie griaunančią nerimo, savanaudiškumo ir nuodėmės vėjo galią, kuri užvaldo daugelį širdžių ir veda jas į pražūtį. Vėjas yra gamtos jėga, kurios neįmanoma sustabdyti. Bet sakoma, kad vėjas, kuris plėšo bures, jas gali paversti sparnais. Taip pat galime naudoti vėją energijai gaminti. Taip pat nuo jo galima apsisaugoti tvora, medžiais, sienomis. Dievo Motina naudoja vėjo palyginimą, kad mus pamokytų dvasinės kovos šiuo metu. Naudinga išgirsti, kas vyksta dvasiniame pasaulyje, kad galėtume orientuotis, prisitaikyti ir išmintingai reaguoti. Griaunantis vėjas nenuspėjamas, todėl turime būti išmintingi ir suprasti, ką mums sako Jėzus: „Štai aš siunčiu jus kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip gyvatės ir neklastingi kaip balandžiai“ (Mt 10, 16). Jis siunčia Mariją į žemę, kad mums tai primintų, ir jau beveik 44 metus Ji nenuilsdama veda mus atsivertimo keliu. Tik taip galime apsisaugoti nuo nerimo, savanaudiškumo, nuodėmės vėjų.  

Kai nutolstame nuo Dievo, pajuntame neramumo vėjus. Reguliari kasdienė malda yra ramybė. Marija kviečia mus sugrįžti pas Dievą ir prie maldos. Gegužę Ji ypač kviečia mus melstis Rožinį. „Todėl, vaikeliai, nebijokite! Jūs esate Dievo vaikai, Dievas jus saugo, ir jei melsitės, šėtonas negalės jums pakenkti. Melskitės! Ir tegul Rožinis visada būna jūsų rankose kaip ženklas šėtonui, kad priklausote Man“ (1988 02 25).

Dievo žodis yra ramybės žodis. Kai kasdien jį apmąstome, tampame taikos kūrėjais. Jėzus moko mus sustabdyti savanaudiškumo vėją nuolankumu, meile ir rūpesčiu dėl artimo. Nusižemindami pripažįstame kitus geresniais, kaip palyginime apie fariziejaus ir muitininko maldą šventykloje. Fariziejus yra savanaudis, jis laiko save geresniu už kitus ir juos niekina. Muitininkas mušasi sau į krūtinę ir maldauja: „Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui“. Jis grįžo namo išteisintas. (Lk 18, 9–14)

Kai susitelkiame  nuoširdžiai maldai ir meilei, savanaudiškumo nebelieka.

Nuodėmės vėją galima sustabdyti nuoširdžia ir dažna išpažintimi bei atleidimu. Kai vėjas pučia stipriai, reikia uždaryti langą: atsisakyti nuodėmės ir galimybės nusidėti. Štai kodėl labai svarbus pasninkas, susilaikymas nuo nuodėmės ir dažnas komunijos priėmimas. Taip sustiprinti, gausime malonę nuspręsti mylėti Dievą ir savo artimą, ir tada mūsų širdyse bus gėris. Zdenka Selingova, slovakų palaimintoji, žiauriai kankinta komunistinio režimo metais, garsėja savo teiginiu: „Niekas manęs neišgąsdins, net vėjas, nešantis storus debesis, nes tai bus tik akimirka. Mano pasitikėjimas auga, nes žinau, kad už debesų slepiasi mano mylima Saulė.“

 Kas, jei ne Marija, gali geriau išmokyti mus atkakliai eiti atsivertimo keliu ir tapti tvirta uola, kurios net stipriausias vėjas nepajudins? Šventasis Bernardas apie tai gražiai rašė: „Kai matai, kad šiame žemiškame gyvenime tave dažniau blaško audros ir vėtros, nei vaikščioji tvirtu pagrindu, nenukreipk akių nuo šios Žvaigždės šviesos, nebent nori būti prislėgtas kaltės. Kai susiduri su pagundų audromis, kai atsiduri liūdesio spąstuose, atsigręžk į Žvaigždę, šaukis Marijos. Kai tave užvaldo puikybės, tuštybės, šmeižto, pavydo bangos, atsigręžk į Žvaigždę, šaukis Marijos. Kai tavo sielos valtį siūbuoja pyktis, šykštumas ar kūno geismas, atsigręžk į Mariją. Kai tave gąsdina atgailos didybė, kai tave gąsdina nešvari sąžinė, kai bijai griežto teismo ir liūdesio nasrai bei nevilties bedugnė jau nori tave praryti, prisimink Mariją.

Pavojuose, rūpesčiuose ir abejonėse galvok apie Mariją, šaukis Jos. Tegul Jos vardas niekada nepalieka tavo lūpų, tegul jis niekada neišnyksta iš tavo širdies. Ir norėdami gauti Jos užtarimo paramą, nepamirškite Jos gyvenimo pavyzdžio. Sekite Ja ir nenuklyskite. Paklauskite Jos ir niekada neliksite be vilties. Galvokite apie Ją ir niekada nesuklysite.”

Malda

 Marija, dėkojame Tau už Tavo begalinę meilę mums. Mes patikime save Tau, Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai, kuri yra mūsų prieglobstis. Padėk mums sekti Tavo pavyzdžiu. Padėk mums ištverti atsivertimo kelią, mylėti Dievą ir artimą, kad viskas būtų gerai mūsų širdyse ir žemėje. Amen.