Adventas – tai Marija, kuri stebi kiekvieną mūsų žingsnį ir švelniai mus apkabina. Esame pašaukti jausti kaip Ji. Dabartiniu laiku, apsupti nesantaikos, įtampos, smurto, stichinių nelaimių, karo, būkime kaip Ji. Jos švelniai apkabinti ir mes apkabinkime visus savo brolius ir seseris ir skatinkime juos melstis. Ji sakė: „Kas meldžiasi, nebijo ateities, o kas pasninkauja, nebijo blogio“ (2001 m. sausio 25 d.). Kai meldžiamės, pats Dievas mus išklauso. Marija kviečia šį Adventą paversti šeimos malda. Jėzus, Taikos Karalius, gimė šeimoje. Dangiškoji Motina kalba tiksliai ir konkrečiai, viskas aišku.
Prisiminkime Jos šeimos maldos mokyklą. Susikurkime maldos kampelį, kurio centre – kryžius, Mergelės Marijos atvaizdas, atviras Dievo Žodis, Advento vainikas. Mes ateiname į šią vietą melstis asmeniškai ir kartu. Malda šeimoje turėtų būti pirmoje vietoje. Neleiskite darbui ir kasdienėms pareigoms užgniaužti maldos dvasios.
Ji kviečia mus melstis Šventajai Dvasiai savo šeimose. Šventoji Dvasia atgaivina, perkeičia, stiprina, atnaujina. Kaip atsitiko per pirmąją bendrą apaštalų maldą su Marija po Jėzaus mirties, taip nutiks ir mūsų šeimose. Šventoji Dvasia mus atgaivins, būsime aktyvūs ir brangūs Marijos širdžiai, juk Ji mums pasakė: „Maldoje pažinsite didžiausią džiaugsmą ir rasite bet kokios, net neišsprendžiamos problemos sprendimą. Ačiū, kad judate pirmyn maldoje! Kiekvienas iš jūsų esate brangus Mano Širdžiai ir dėkoju visiems, kurie paskatino savo šeimas melstis. Ačiū, kad atsiliepėte į mano kvietimą!” (1985 03 28)
Ji nori, kad šeimose kartu melstumės Rožinį. Rožinis, kaip malda už taiką, yra ir šeimos malda, ir malda už šeimą. „Šeima, kuri meldžiasi sutartinai, išliks darni. Rožinį kartu besimeldžianti šeima tam tikru mastu atkartoja namų Nazarete atmosferą: Jėzus yra centre, jie dalijasi su Juo džiaugsmais ir vargais, į Jo rankas atiduoda savo ketinimus ir siekius, Jis suteikia vilties ir stiprybės tolimesnei gyvenimo kelionei“ (Jonas Paulius II, enciklika „Rosarium Virginis Mariae“).

Dangiškoji Motina mums sako, kad dabartinė šeima kraujuoja. „Atverkite man savo širdis, melsdamiesi Rožinio malda, ir aš galėsiu jums padėti“ (1997 08 25). „Kiekvieną dieną melskitės Rožinį, šį gėlių vainiką, kuris, kaip Motiną, tiesiogiai susieja Mane su jūsų skausmu, kančia, troškimais ir viltimis“ (2019-09-02). Šeimos malda turėtų būti ir ryte, ir vakare. Ryte melsdamiesi įžengiame į dieną su Viešpačiu ir prašome, kad Jis mus vestų, palaimintų ir apsaugotų. Rytinė malda apima šios dienos Evangelijos apmąstymus; turime juos perskaityti garsiai. Marija moko Bibliją padėti matomoje vietoje, kad ji mus lydėtų išeinant iš namų ir pasveikintų grįžus namo. Per maldą ir skaitant Šventąjį Raštą Jėzus gimsta mūsų širdyse ir šeimose. Marija sutiko Dievą maldoje, priėmė Jo žodį, saugojo Jį savo širdyje ir nešė tarnaudama kitiems. Advento metu matome, kaip ji skuba į Ain-Karemą padėti savo giminaitei Elžbietai.

„Ji tikrai jaučiasi kaip namuose Dievo Žodyje, labai natūraliai iš ten išeina ir grįžta. Ji kalba ir mąsto Dievo Žodžiu; Dievo Žodis tampa Jos žodžiu, o Jos žodis gimsta iš Dievo Žodžio. Taip pat akivaizdu, kad Jos mintys dera su Dievo mintimis, kad Jos troškimas ir Dievo troškimas yra viena“ (Apaštališkasis paraginimas Verbum Domini, 28).
Mes taip pat įžengiame į dieną kaip Ji, su Jėzumi savo širdyse, mokomi Jo žodžio ir pasiryžę dalytis juo su kiekvienu, kurį sutinkame. Vakarinė malda turėtų būti dėkingumas už viską, ką Viešpats mums davė per dieną. Dėkodami atrandame, kad viskas, ką turime, kyla iš Jo. Vakare svarbu atlikti sąžinės patikrinimą, atsigręžti į tai, kas įvyko per dieną. Pirmiausia padėkokime už gerą, o paskui prisiminkime, kas nebuvo gerai. Prašykime Viešpaties atleidimo, atleiskite ir prašykime atleidimo iš šeimos narių. „Tegul malda tampa jūsų gyvenimu. Šeima negali pasakyti, kad ji yra rami, jei nesimeldžia. Todėl tegul jūsų rytas prasideda rytine malda, o vakaras baigiasi padėka. Vaikai, Aš esu su jumis, myliu ir laiminu jus ir noriu, kad visi būtų mano glėbyje. Bet jūs negalite likti Mano glėbyje, jei nesate pasirengę kasdien melstis“ (1995 08 25).
1984 m. gruodžio 13 d., likus savaitei iki Kalėdų, Ji kalbėjo: „Brangūs vaikai! Žinote, kad artėja džiaugsmo metas, bet be meilės nieko nepasieksite. Todėl visų pirma pradėkite mylėti savo šeimą, kiekvieną parapijietį, tada galėsite mylėti ir priimti kiekvieną čia atvykusį. Tegul ši savaitė bus laikas išmokti mylėti.“ Tobulas meilės augimas prasideda tada, kai nusprendžiame mylėti artimiausius šeimoje. Iš ten meilė plinta toliau. Kur meilė, ten Dievas, ten ramybė, o tai – Kalėdos.
Malda
Marija, Tavo švelniai apkabinti ir mes norime apkabinti visą pasaulį, visus savo brolius ir seseris, kurie neturi to, ką turime mes. Kartu su Tavimi ir visais, kurie atsiliepė į Tavo taikos kvietimą, prašome, kad pasaulis sustiprėtų ir nugalėtų neramumus bei neapykantą. Meldžiame, kad baigtųsi visi karai, ypač Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose. Tegul Jėzus, Taikos Karalius, kurio laukiame, gimsta tų, kurie priima sprendimus dėl karo ir taikos, širdyse. Mes nuoširdžiai meldžiame taikos mūsų širdyse, šeimose ir visame pasaulyje. Amen.

Terezia Gažiova