ŠVENČIAUSIOSIOS DIEVO MOTINOS PRANEŠIMAS 2026 m. vasario 25 d.

„Brangūs vaikai! Šiuo malonės metu vėl kviečiu jus paaukoti savo gyvenimus Dievui, kad Jis per jūsų asmeninį atsivertimą vestų jus į prisikėlimą. Vaikeliai, Dievas yra arti jūsų ir girdi jūsų maldas, bet jūs snaudžiate, todėl Jis pasiuntė Mane pas jus, kad jus pažadinčiau ir jūs suspindėtumėte šventumu kaip pavasario žiedai. Dėkoju, kad atsiliepėte į Mano kvietimą.“ (Bažnyčiai pritariant)

Sausio mėnesio pranešime Švenčiausioji Dievo Motina kvietė mus būti malda ir palaiminimu visiems, kurie nepažino Dievo meilės. Negalime būti palaiminimu ar ženklu kitiems, jei malda nesame susijungę su Tuo, kuris yra palaiminimas ir šviesa – Dievu. Todėl Švenčiausioji Dievo Motina, kaip Motina, šiame pranešime mus perspėja ir nori pažadinti iš dvasinės apatijos: „…jūs miegate, todėl Jis Mane siuntė pas jus jūsų pažadinti…“ Jėzus taip pat mus perspėjo: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus. Todėl visada budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti  visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje.“ (Lk 21, 34–36)

Rajumas, girtavimas ir šio pasaulio rūpesčiai yra realybė, kuri uždaro mūsų širdis nuo Dievo ir artimo bei verčia mus apsnūsti. Paulius taip pat sako, kad kūnas kovoja su dvasia, o dvasia – su kūnu. Mumyse nuolat siaučia kova. Kadangi kūnas nugali, lengvai pamirštame, ką skaitėme Šventajame Rašte. Pamirštame, apie ką meditavome melsdamiesi Šventąjį Rožinį. Matome, kad kūnas yra didžiausias žmogaus priešas. Kiek laiko praleidžiame, kad pripildytume skrandžius bent tris kartus per dieną? O tada turime leisti savo kūnui pailsėti. Atsiminkite, kiek daug turite dirbti per dieną. Kodėl? Kad turėtumėte drabužių, maisto ir gėrimų. Atminkite, kad turite keltis kiekvieną rytą. Turite nusiprausti, susišukuoti, susitvarkyti ir apsirengti. Ar žinote, kiek valandų skiriate vien tam? Ir kiek laiko skiriate savo kūnui? Darbe dirbate bent aštuonias valandas per dieną. Įsivaizduokite, kiek laiko iššvaistote ir kodėl? Kokią naudą gaunate dirbdami? Pinigus!

 O sielai, dvasiai ir gyvenimui – nieko. Viskas skirta kūnui. Kiek laiko ir energijos turite skirti vien rūpindamiesi savo kūnu, kiek valandų, dienų, mėnesių ir metų? Ar suprantate, kad tai visiškai nenaudinga? Pabandykite suskaičiuoti, kiek valandų per dieną ar mėnesį skiriate vien savo kūnui. Kiek išleidžiate savo kūnui, kai jis serga? Pažvelkite, kiek ligoninių, klinikų, reabilitacijos centrų, kiek gydytojų, kiek medicinos universitetų! Tiek daug tyrimų! Viskas skirta kūnui.

 Ar kada nors bandėte skirti akimirką savo sielai išgydyti, kad ji galėtų džiaugtis gyvenimu?

Vergystė savo kūnui mus žudo. Manote, kad turite rūpintis savo kūnu, bet tai taip pat melas. Jėzus klausia: „Kodėl taip rūpinatės savo kūnu ir drabužiais?“ Jis siūlo pažvelgti į padangių paukščius: jie nei sėja, nei pjauna, nei ieško drabužių ar maisto, o  Dangiškasis Tėvas juos aprūpina viskuo.

Jėzus aiškiai sako, kad neturime teisės tiek daug rūpintis savo kūnais. O velnias mus pavergia pirmiausia per mūsų kūnus. Jėzus mums taip pat sako, kaip ir apaštalams Getsemanėje: „Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“ (Mt 26,41).

Маlda

  Mergele Marija, Tu esi visiškai atsidavusi Dievui ir visiškai priklausai Dievui, todėl trokšti, kad ir mes taptume tokie patys, kad patirtume ir gyventume malonės pilnatvę, kurią Dievas mums per Tave teikia. Motina Marija, tegul Tavo žodžiai, Dievo malone, pažadina mus iš dvasinės apatijos, išlaisvina nuo prisirišimo prie kūno, kad taptume laisvi Dievui ir amžinybei. Tavo motiniškam užtarimui patikime visas tautas ir visus šios planetos kampelius, kur karaliauja karas ir neapykanta. Tegul ramybė, kurią gali suteikti tik Dievas, per Tavo motinišką užtarimą nusileidžia į vyrų ir moterų širdis. Amen.