✞ Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
ŠVENTOSIOS DVASIOS KVIETIMAS
Ateik, Šventoji Dvasia, ateik per Nekalčiausios Mergelės Marijos, Tavo mylimosio
+ Skaitinys iš Šv. Evangelijos pagal Joną (Jn 4, 5-42)
5 Taigi jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui. 6 Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus prisėdo palei šulinį. Buvo apie šeštą valandą.[i2]
7 Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti“. 8 (Tuo tarpu mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.) 9 Samarietė atsakė: „Kaipgi tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.) 10 Jėzus jai tarė:
„Jei tu pažintum Dievo dovaną
ir kas yra tas, kuris tave prašo:
‘Duok man gerti’,
rasi pati būtum jį prašiusi,
ir jis tau būtų gyvojo vandens[i3] davęs!“
11 Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet juk tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur tu imsi gyvojo vandens? 12 Argi tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?!“ 13 Jėzus atsakė:
„Kiekvienas, kas geria šitą vandenį,
ir vėl trokš.
14 O kas gers vandenį, kurį aš duosiu,
tas nebetrokš per amžius,
ir vanduo, kurį jam duosiu,
taps jame versme vandens,
trykštančio į amžinąjį gyvenimą“.
15 Tuomet moteris sušuko: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau semtis čionai“. 16 Jėzus atsiliepė: „Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia“. 17 Moteris atsakė: „Aš neturiu vyro“. Jėzus jai tarė: „Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’, 18 nes jau esi turėjusi penkis vyrus, ir dabartinis anaiptol ne tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei“. 19 Moteris atsiliepė: „Aš matau, Viešpatie, jog esi pranašas. 20 Mūsų tėvai garbindavo Dievą ant šito kalno,[i4] o jūs tvirtinate, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia jį garbinti“. 21 Jėzus atsakė:
„Moterie, tikėk manimi,
jog ateis valanda,
kada garbinsite Tėvą
ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje.
22 Jūs garbinate, ko nepažįstate,
o mes garbiname, ką pažįstame,
nes išganymas ateina iš žydų.
23 Bet ateis valanda, – jau dabar ji yra, –
kai tikrieji garbintojai
šlovins Tėvą dvasia ir tiesa.
Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško.
24 Dievas yra dvasia,
ir jo garbintojai
turi šlovinti jį dvasia ir tiesa“.
25 Moteris jam sako: „Aš žinau, jog netrukus ateis Mesijas (tai yra Dievo Pateptasis – Kristus) . Atėjęs jis mums viską paskelbs“. 26 Jėzus jai taria: „Tai aš, kuris su tavimi kalbu!“
27 Tuo metu sugrįžo jo mokiniai ir nusistebėjo, kad jis šnekučiuoja su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: „Ko iš jos nori?“ arba: „Apie ką su ja kalbi?“ 28 O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms: 29 „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik jis nebus Mesijas?!“ 30 Ir žmonės iš miesto ėjo pas jį. 31 Tuo tarpu mokiniai ėmė raginti: „Rabi, pasistiprink!“ 32 O jis atsiliepė: „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote“. 33 Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: „Nejaugi kas atnešė jam valgyti?“ 34 Bet Jėzus tarė:
„Mano maistas –
vykdyti valią to, kuris mane siuntė,
ir baigti jo darbą.
35 Argi jūs nesakote:
‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’?
Štai sakau jums:
pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus –
jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.
36 Jau pjovėjas uždarbį gauna
ir renkasi vaisių amžinajam gyvenimui,
kad lygiai džiaugtųsi sėjėjas ir pjovėjas.
37 Teisingai priežodis sako:
‘Vienas pasėja, kitas nupjauna’.
38 Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus,
į kurį jūs neįdėjote darbo.
Kiti pasidarbavo,
o jūs įstojote į jų darbą“.
39 Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters liudijimo: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi“. 40 Atėję samariečiai prašė jį pasilikti pas juos, ir jis ten pasiliko dvi dienas. 41 Dar daugiau žmonių įtikėjo dėl jo pamokslų. 42 O moteriai jie pasakė: „Dabar mes tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas“.
Puoselėti savyje dvasinius troškimus
Meldžiamės dėl nuoširdumo ir širdies atvirumo mūsų susitikimuose su Jėzumi.
- Įsivaizduosiu Jėzų, einantį karštą dieną Samarijos keliais. Pamatysiu, kaip pavargęs ir ištroškęs Jis sustoja ir atsisėda prie šulinio. Ten Jis sutinka moterį (5–7).
- Suprantu, kad Jėzus trokšta susitikti su manimi mano įprasto darbo metu, kasdieniame gyvenime – net ir ten, kur atlieku savo kasdienes pareigas. Ar mano kasdienis darbas priartina mane prie Jėzaus, ar nutolina nuo Jo?
- Moteris nustebusi, kad Jėzus kreipiasi į ją. Pagal taisykles Jis negalėtų su ja kalbėti (9). Be to, Jis žino, kad kalbasi su išsiskyrusia moterimi (16–18). Jėzus trokšta susitikti su kiekvienu žmogumi.
- Prisiminsiu tuos, kuriuos man sunku priimti. Suvokiu, kad Jėzus tuos žmones sutinka su tokia pačia šiluma, su kokia ateina pas mane.
- Sėdžiu prie šulinio ir klausausi Jėzaus pokalbio su moterimi. Jis atskleidžia tiesą apie jos nuodėmingą gyvenimą. Tai, kaip Jis kalba su moterimi, skatina ją būti nuoširdžią ir atvirą (17, 19). Ką galiu pasakyti apie savo pokalbius su Jėzumi? Ar galiu Jam giliai atverti savo dvasinio, emocinio ir moralinio gyvenimo būseną?
- Pokalbyje su moterimi Jėzus kelis kartus kreipiasi į jos troškimus. Jis kviečia ją prašyti gilesnių gyvenimo troškimų (13–15). Ar turiu troškimą gyventi gilesnį gyvenimą su Jėzumi? Apie kokius troškimus labiausiai norėčiau Jo paprašyti?
- Baigiamojoje maldoje prašysiu Jėzaus išlaisvinti mane nuo netvarkingų troškimų, kurie silpnina ar griauna mano dvasinį gyvenimą. Savo širdyje saugosiu maldą: „Mano siela trokšta Tavęs!“
Dievo Motinos mokykloje
Marija moko mus siekti amžinybės.
Dievo Motinos, Taikos Karalienės, žinia 2010 m. vasario 25 d.:
„Brangūs vaikai! Šiuo malonės metu, kai ir gamta ruošiasi dovanoti gražiausias metų spalvas, kviečiu jus, vaikeliai, atverti savo širdis Dievui Kūrėjui, kad Jis jus perkeistų ir formuotų pagal savo paveikslą, kad visa, kas gera jūsų širdyse yra užsnūdę, pabustų naujam gyvenimui, amžinojo gyvenimo troškimui. Dėkoju jums, kad atsiliepėte į Mano kvietimą.“
Marija, prašau, padėk man atpažinti ir įvardyti troškimus, kurie tolina mane nuo Jėzaus ir pamažu silpnina mano dvasinį gyvenimą. Prašau malonės atrasti tikruosius savo gyvenimo troškimus. Amen.
PASIAUKOJIMO MALDA
Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien Tavo akivaizdoje ir Tavo rankose aš atnaujinu ir patvirtinu šventojo Krikšto įžadus. Visiems laikams atsižadu šėtono, visų jo darbų ir visiškai aukoju save Švenčiausiajai Jėzaus Kristaus Širdžiai. Vykdydamas Dangiškojo Tėvo valią noriu nešti savo kryžių ir sekti Kristumi per visas savo gyvenimo dienas. O Marija, visų dangiškųjų galybių ir visos Bažnyčios akivaizdoje aukoju save Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Būk mano Motina ir Karalienė. Su visišku paklusnumu ir meile patikiu Tau savo kūną ir sielą, visa, ką turiu, matomą ir nematomą, savo praeities, dabarties ir ateities savo gerųjų darbų vaisius. Suteikiu Tau visišką laisvę pagal Tavo šventąją valią naudotis manimi ir viskuo, kas man priklauso, didesnei Dievo garbei dabar ir per amžius. Amen.
Amen.
Kunigo palaiminimas



