DIEVO MOTINOS PRANEŠIMAS  2026 m. sausio 25 d.

„Brangūs vaikai! Šiandien kviečiu jus būti malda ir palaiminimu visiems tiems, kurie nepažino Dievo meilės. Vaikeliai, skirkitės nuo kitų ir būkite pozityvūs maldos bei meilės Dievui žmonės, kad savo gyvenimu būtumėte kitiems Dievo meilės ženklas. Laiminu jus savo motinišku palaiminimu ir užtariu kiekvieną iš jūsų pas savo sūnų Jėzų. Dėkoju, kad atsiliepėte į mano kvietimą.“

( Bažnyčiai pritariant)    

Praėjusį mėnesį savo pranešime Dievo Motina pakvietė mus dirbti su savo širdimis, kad jos taptų panašios į Jėzaus širdį. Kokia yra Jėzaus širdis? Pats Jėzus sako, kad Jis romus ir nuolankios širdies (plg. Mt 11, 29). Jėzus yra skausmo žmogus, Jo širdis buvo perverta, bet joje  niekada nedominavo neapykanta ir kerštas. Jėzus parodė mums kelią, kuriuo turėtume eiti.

Dievo Motina, kaip Motina, skatina mus būti malda ir palaiminimu, kad neverstume kitų į šventumą, o liudytume šventumą. Tai yra Dievo Motinos motiniškas kvietimas atversti savo pačių širdis. Atsivertimas yra mūsų sprendimas keistis gėrio ir meilės link. Gėris ir blogis yra ir veikia kiekviename žmoguje. Esame pašaukti matyti gėrį, girti gėrį ir neperduoti blogio bei neapkalbinėti kitų. Apkalbinėdami kitus, atsigręžiame į blogį, kurį matome kituose, ir taip patys tampame blogi.

Kaip galime tobulinti kitus ir jiems padėti? Patikrintas būdas – patiems tapti moraliais ir teisiais žmonėmis. Jėzus sakė, kad esame visuomenės raugas, pasaulio šviesa ir žemės druska. Prašyti, kad kiti būtų kitokie, kai patys tokie nesame, yra beprasmiška. Negalime reikalauti, kad cukrus pasūdytų sriubą, turime paimti druskos.

Bet kaip tai, kas esame, gali tapti kitų nuosavybe? Kaip savo pasikeitimu galime pakeisti kitus? Tiesdami jiems ranką. Kokiu būdu? Ne liepdami jiems sekti mūsų pavyzdžiu, bet mylėdami juos, dėkodami Dievui už juos, atleisdami jiems už amoralumą ir blogį. Tada mumyse esantis gėris persiduos ir jiems. Mes tai darykime kiekvieną dieną, ir kiti taps vis geresni, o mes tapsime Dievo meilės kitiems ženklu.

Malda   

Mergele Marija, laikydama savo Sūnų, kūdikėlį Jėzų, savo motiniškame glėbyje, šventykloje išgirdai senojo Simeono pranašiškus žodžius: „Tavo pačios sielą pervers liūdesio kalavijas.“ Nežinojai, kas Tavęs laukia ateityje. Dėkoju, kad išlikai ištikima ir pasitikėjai Dievu net tada, kai visko nežinojai. Išmokyk mus tikėti, išmokyk mus gyventi ir atiduoti savo gyvenimą į Dievo rankas, kad net skausme patirtume Dievo meilę, kuri gali viską perkeisti ir padaryti naujai, dieviškai naujai. Išmelsk mums malonę, kad būtume savo artimui Dievo meilės ženklas. Amen.