✞ Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
Šventosios Dvasios kvietimas
Ateik, Šventoji Dvasia, ateik per Nekaltosios Mergelės Marijos, Tavo mylimos Nuotakos, užtarimą! (3 kartus)
Skaitinys iš Šventosios Evangelijos pagal Luką (17, 11-19)
1 Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos.[i3] 12 Įeinantį į vieną kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų.[i4] Jie sustojo atstu 13 ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“ 14 Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko. 15 Vienas iš jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. 16 Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis. 17 Jėzus paklausė: „Argi ne dešimtis pasveiko? Kur dar devyni? 18 Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę, kaip tik šitas svetimtautis!“ 19 Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“.
Sutikti Jėzų gyvenimo žaizdose.
Meldžiamės dėl gilios patirties sutikti Jėzų gyvenimo žaizdose.
- Įsivaizduosiu sceną, kurioje dešimt raupsuotųjų prašo Jėzaus išgydymo. Stengsiuosi įsijausti į jų gyvenimo dramą. Juos kamuoja baisi liga, dėl kurios juos atstumia net jų šeima ir visuomenė. Beviltiškoje būsenoje jie ieško gailestingumo pas Jėzų (11–13).
• Prisiminsiu praeities ar dabarties situacijas, kai patyriau nevilties akimirkų, palūžęs nuo kančių ar atstumtas kitų. Ar galiu tokiais momentais laikytis Jėzaus?
• Atkreipsiu dėmesį į pasitikėjimą, su kuriuo raupsuotieji kreipiasi į Jėzų. Jų prašymas nebuvo iškart išpildytas. Vis dėlto jie daro tai, ką jiems liepia Mokytojas. Jėzus apdovanoja jų pasitikėjimą: „Eidami jie pasveiko“ (14).
• Pažvelgsiu į savo „ligas“. Ar galiu apie jas kalbėtis su Jėzumi visišku pasitikėjimu?
• Džiaugsiuosi kartu su išgydytaisiais. Tačiau, patirdami asmeninį džiaugsmą, jie pamiršta dėkingumą. Tik vienas iš jų sugrįžta pas Jėzų padėkoti Jam (15–18). Tik giliai tikintis žmogus gali būti dėkingas Dievui (19).
• Prisiminsiu didelio džiaugsmo akimirkas, kurias iki šiol patyriau. Ar tuomet pagalvojau apie Dievą, ar dalinausi su Juo savo džiaugsmu? Ar galiu būti dėkingas?
• Kartu su Jėzumi grįšiu į pačias laimingiausias savo gyvenimo akimirkas, kai patyriau nuostabų perkeitimą ar išgydymą. Pasidalinsiu su Juo savo džiaugsmu, būsiu atkaklus šlovinimo maldoje ir kartosiu: „Jėzau, šlovinu ir aukštinu Tave už kiekvieną išgydytą žaizdą mano gyvenime!”
Dievo Motinos mokykloje:
Marija moko mus priimti kančias ir ligas vienybėje su nukryžiuotuoju Jėzumi.
Dievo Motinos, Taikos Karalienės, pranešimas 1986 m. rugsėjo 11 d.:
„Brangūs vaikai! Šiomis dienomis, kai džiugiai šlovinate Kryžių, noriu, kad ir jūsų kryžius taptų jums džiaugsmu. Ypač, brangūs vaikai, melskitės, kad galėtumėte priimti skausmą ir kančias su meile, kaip jas priėmė Jėzus. Tik taip Aš galėsiu su džiaugsmu suteikti jums malones ir išgydymą, kuriuos Man leis Jėzus. Ačiū jums, kad atsiliepėte į Mano kvietimą.“
Marija, dėkojame tau už tavo kryžiaus priėmimo mokyklą, už kiekvieną išmelstą žaizdų išgydymo malonę.
PASIAUKOJIMO MALDA
Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien Tavo akivaizdoje ir Tavo rankose aš atnaujinu ir patvirtinu šventojo Krikšto įžadus. Visiems laikams atsižadu šėtono, visų jo darbų ir visiškai aukoju save Švenčiausiajai Jėzaus Kristaus Širdžiai. Vykdydamas Dangiškojo Tėvo valią noriu nešti savo kryžių ir sekti Kristumi per visas savo gyvenimo dienas. O Marija, visų dangaiškųjų galybių ir visos Bažnyčios akivaizdoje aukoju save Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Būk mano Motina ir Karalienė. Su visišku paklusnumu ir meile patikiu Tau savo kūną ir sielą, visa, ką turiu, matomą ir nematomą, savo praeities, dabarties ir ateities savo gerųjų darbų vaisius. Suteikiu Tau visišką laisvę pagal Tavo šventąją valią naudotis manimi ir viskuo, kas man priklauso, didesnei Dievo garbei dabar ir per amžius. Amen.